Jau 25 metai, kai Lietuva siekia energetinės nepriklausomybės, privatizuodama ir padovanodama naftos perdirbimo gamyklą, pasitelkdama neaiškius užsienio investuotojus, aklai vykdydama EK nurodymus, uždarydama atominę elektrinę, švaistydama lėšas šiluminių ir vandens elektrinių modernizacijai, statydama vėjo ir saulės elektros jėgaines, tiesdama naujus elektros tinklus, nenorėdama tartis su dujų monopolininke „Gazprom“, keldama arbitražo bylas ir permokėdama už tiekiamas dujas bei šilumą.
Šių metų birželio 4 d. Rusijos muitinės tarnyba išplatino raštą, kuriame pareiškiama, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d. Rusijos muitinė ruošiasi keisti tarptautines krovinių gabenimo sąlygas. Prekėms, gabenamoms į Rusiją arba tranzitu per Rusiją, papildomai prie pateiktos TIR knygelės turėtų būti taikomas reikalavimas pateikti nacionalinę garantiją – palydą, užstatą, laidavimą.
Europos uostai – tai vartai į Europos žemyną, pro kuriuos įvežama apie 74 proc. prekių. Tačiau jie ne mažiau svarbūs ir Europos vidaus prekybai – per uostus gabenama 37 proc. Europos Sąjungos vidaus krovinių ir kasmet uostais pasinaudoja 385 mln. keleivių. Maždaug 70 000 km ilgio ES pakrantėje veikia daugiau kaip 1200 komercinių jūrų uostų, todėl Europos regionui tenka daugiausiai uostų pasaulyje. 2011 m. per Europos uostus tranzitu pervežta apie 3,7 mlrd. t krovinių (prekybiniai laivai į juos įplaukė daugiau kaip 60 000 kartų). Didžiąją jų dalį (70 proc.) sudarė birieji kroviniai, 18 proc. konteineriai ir 7 proc. ro-ro kroviniai.
Vykusiame Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdyje buvo sprendžiama, kokiu būdu yra įgyvendinamas strateginis tarpvalstybinės reikšmės projektas. Kol kaimyninės valstybės tarpusavyje nesusitaria, kaip įgyvendinti tarptautinį projektą „Rail Baltica“ – bėgius tiesti pro Šiaulius ar pro Panevėžį, savivaldybės priverstos blaškytis lyg pamestinukės: aktyvumo stinga Šiaulių valdžiai, o pagalį į ratus naudą pajutusiems panevėžiečiams netikėtai ėmė kaišioti Panevėžio apskrities politikai.
Vietos politikai buldozeriu stumia Šiaulių viešojo logistikos centro (VLC) projektą, nors seniai aišku – jam įgyvendinti miesto kišenės per tuščios. Be to, nemokšiški planai užkerta kelią ir Šiaulių oro uosto plėtrai. Šiaulius valdantys švaistūnai nustekeno miestą taip, kad savivaldybei skolinti jau nebesiryžta net bankai. Neseniai Šiauliai pasiskelbė norintys pasiskolinti 5,2 mln. litų, bet į viešąjį konkursą neatsiliepė nė vienas bankas. Kodėl Šiauliai siekia įgyvendinti VLC projektą, jei kišenėse švilpia vėjai? Daugiau nei dvejus metus projektu besidomintis Šiaulių tarybos narys Artūras Visockas įsitikinęs, jog priežastis viena – panaudoti kuo daugiau ES fondų pinigų. „Akivaizdu, kad miestas nepajėgus statyti viešojo logistikos centro, todėl šį projektą būtina skubiai perduoti valstybei”, – kalbėjo politikas.
Kredito unijų klientų vilionės aukštomis indėlių palūkanomis baigėsi prastu precedentu: prieš pat Naujuosius kvapą išleido Nacionalinė kredito unija. Lietuvos bankas sausio pabaigoje pranešė, kad dar vienai kredito unijai – „Švyturio taupomajai kasai“ – panaikinta veiklos licencija. Belieka viltis, kad prarasti po vieną finansų instituciją kas mėnesį netaps tradicija.
Lietuvos bankinę sistemą sudrebino dar vienas skandalas. Šįkart dėmė krito ant Ūkio banko, pranešus, jog Lietuvos prokurorai įtaria, kad per Ūkio banke buvusių lengvatinio apmokestinimo (ofšorinių) bendrovių sąskaitas galėjo būti išplauta 13 mln. JAV dolerių (33,7 mln. litų). Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas šią situaciją komentuoja tik kaip norą dirbtinai kelti paniką. Tiesą pasakius, Generalinė prokuratūra neatlieka jokio tyrimo dėl šio banko ar jo darbuotojų. Buvo areštuotos tik tam tikrų banko klientų sąskaitos.
