Įamžinti Klaipėdą, kad į fotografiją nepatektų grafičiais apterliotų pastatų – sudėtinga misija. Uostamiestis virsta grafitininkų Meka – visame mieste vargiai rasi pastatą, „nepapuoštą“ beprasmiais užrašais ar piešiniais.
„Kapitonas – tai vardas iki gyvos galvos“, – sako asociacijos „Jūrų kapitonų klubas“ pirmininkas Juozas Liepuonius. Dvejus metus klubui vadovaujantis pats vis dar aktyviai plaukiojantis kapitonas džiaugiasi, kad dvylika metų gyvuojanti asociacija pagaliau „išplaukė“ į platesnius vandenis ir tapo Europos jūrų kapitonų asociacijų konfederacijos (CESMA) nare.
Keli mėnesiai sunkaus darbo jūroje ir be jokio atlygio. 19 jūrininkų jau įsisuko į teismų karuselę ir iš bendrovės „Baltijos grupė“ siekia atgauti savo atlygį. Bendrovė liko skolinga per 300 tūkst. litų. Lietuvos jūrininkų sąjunga teigia, kad tiek daug jūrininkų jau seniai neteko ginti.
Nemuno gatvės gyventojai dieną naktį priversti kęsti iš uosto kompanijų dundančių vagonų bildėjimą ir neranda paguodos. Išvarginti žmonės ketina prašyti leidimo blokuoti bėgius.
Daugeliui galėtų atrodyti, kad vienintelis Lietuvos uostamiestis, turintis du profesionalius ir dar keletą mėgėjų teatrų, bent epizodiškai galėtų savaip padėti puoselėti ir propaguoti jūrinę kultūrą, statydamas spektaklius jūros tema. Deja, jūros vardas Klaipėdos teatrų scenose tariamas retai, nors kadaise jis čia buvo.
Šiuo metu Lietuvoje yra 7 švyturiai. Seniausias – Klaipėdos švyturys, pastatytas 1796 m. Tai buvo vienas iš pirmųjų švyturių šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje.
