Eilinis ministro „piaras“? Susisiekimo ministerija skelbė, kad jos iniciatyva 2017 m. numatoma išasfaltuoti 600 km šalies žvyrkelių. Tačiau pernai asfaltu buvo padengta 445 km žvyruotų kelių, o šiemet dar mažiau – 335 km, nors planuota per 100 km daugiau. Tais pačiais metais Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) sudarė žvyrkelių, kurie būtųRead the Rest…
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis tvirtino, kad estakada kainuos 10 mln. eurų, nors Susiekimo ministerija ir jai pavaldi Kelių direkcija tuo metu jau puikiai žinojo, jog projektui reikės papildomų lėšų – buvo paskelbusi antrą su šiuo objektu susijusį konkursą. Galbūt todėl Rusnėje kapsulės įkasimo ceremonijoje, kuri įvyko prieš pat Jonines, ministras R. Masiulis nedalyvavo. Rusnės gyventojamsRead the Rest…
Dešimt valstybinių įmonių 1995 m. buvo įkurta apskričių teritorijų principu. Tai – „Alytaus regiono keliai“, „Kauno regiono keliai“, „Klaipėdos regiono keliai“, „Marijampolės regiono keliai“, „Panevėžio regiono keliai“, „Šiaulių regiono keliai“, „Tauragės regiono keliai“, „Telšių regiono keliai“, „Utenos regiono keliai“, „Vilniaus regiono keliai“. Vienuoliktoji valstybinė įmonė „Automagistralė“ buvo įkurta linijiniu pagrindu. Per savo gyvavimo metus josRead the Rest…
Į Lietuvos rinką atėjusi Latvijos kelių ir tiltų statybos bendrovė „Latvijas Tilti“ kaišo pagalius į mūsų valstybės strateginius projektus. Prieštaringą reputaciją pelniusi įmonė sustabdė ne tik sostinei, bet ir visai Lietuvai svarbaus Vilniaus vakarinio aplinkkelio III-ojo etapo statybas, nors konkurse rangos darbams atlikti net nedalyvavo.
Sostinės savivaldybei pasiūlėme iš naujo skaidriai skelbti Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo tiesimo darbų konkursą, tačiau atsakymo negavome. Tuomet kreipėmės į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydami panaikinti Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos teismų nusistovėjusiai praktikai prieštaraujantį žemesnės instancijos teismo sprendimą. Taip pat paprašėme įpareigoti konkursą vykdančią Vilniaus savivaldybės administraciją iš konkurso sąlygų pašalinti diskriminuojančias ir konkurenciją ribojančias nuostatas.
Susisiekimo ministerija, siekdama ir ateityje optimaliai spręsti saugaus eismo problemas, per naują Europos Sąjungos (ES) finansinį 2014–2020 m. periodą planuoja skirti beveik ketvirtadalį (26 proc.) ES investicijų transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) kelių plėtrai. Čia bus aktyviai diegiamos inžinerinės ir intelektinės eismo saugos sistemos, tobulinami geometriniai kelių parametrai.
Vyriausybės dėmesys kelių infrastruktūros vystymui per artimiausius metus nesumažės. Iš 2014–2020 m. Europos paramos lėšų bus skiriama jau pradėtų įgyvendinti projektų tęstinumui užtikrinti, taip pat – naujų strateginių projektų įgyvendinimui.
