Šiuo metu Lietuvos valstybinėse institucijose ir verslo įmonėse komunikacijų specialistų veikla labai miglota. Ryšių su visuomene sektoriaus darbuotojai atlieka ir spaudos atstovo funkcijas, ir koordinuoja vidinę įmonės komunikaciją, įgyvendina produkto ar paslaugos populiarinimą, o ir Vyriausybėje jie gali tapti netgi politinio pasitikėjimo darbuotojais. Pirmiausia, kiekvienam iš žiniasklaidos darbuotojų ir pareigūnų turėtų galioti vienijantis teorinis reikalavimas, kuris apibrėžia specialisto informacijos paskirties suvokimą, gebėjimą atrinkti, parengti ir perduoti ją. Tai yra bendras reikalavimas ir be šio suvokimo žmogus nėra reikalingas komunikacijų srityje. Plačiau apie komunikacijos specialistus, jų paskirtį ir reikšmę kalbame su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto dekanu Andriumi Vaišniu.
Nueinanti valdžia daug pastangų dėjo gindama savo kaip „krizės tramdytojos“ įvaizdį. Teigta, jog viskas, ką ji darė, buvo absoliučiai teisinga. Tačiau tai toli gražu netiesa. Viena didžiausių nueinančios Vyriausybės padarytų klaidų buvo spaudos prilyginimas paprastam verslui, kas padarė milžinišką žalą šalies žiniasklaidai ir demokratijai.
Mūsų šalies darbo rinkoje susiklosčiusi įdomi situacija – nors nedarbas nemenkas ir spalį jo lygis siekė 9,83 proc., darbdaviai skundžiasi, kad tinkamų darbuotojų surasti būna sunku. Kvalifikuotų vairuotojų transporto įmonėms trūksta visuomet, skundžiasi specialistų stygiumi ir logistikos bendrovės. Net ir sunkvežimių remonto ar techninio aptarnavimo sektoriaus įmonių atstovai užsimena, kad rasti paprasčiausią kvalifikuotą meistrą – sėkmė. O kas bus, kai vyresnės kartos vairuotojai ir meistrai išeis į užtarnautą poilsį, kas juos pakeis? Nejau reikės darbo jėgos iš trečių šalių?
