Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl nurodymus pateikusio asmens, kuriam priklauso krovinys, kaltės, kai vežėjas krovinio defektų ar aplinkybių pasekmių negalėjo išvengti ar numatyti.
Lietuvos teismų praktikoje pakankamai nuosekliai ir išsamiai suformuluotos didelio nerūpestingumo taisyklės, kurios susijusios su pareigos rūpintis kroviniu šiurkščiais pažeidimais (nakčiai sustojant nesaugomose stovėjimo aikštelėse ar krovinį perduodant neįgaliotam jo gauti asmeniui). Gausi, tačiau dar iki galo neapibendrinta ir teismų praktika dėl vežėjo atsakomybės už savo agentų pasirinkimą (kai fiktyvus vežėjas pavagia krovinį).
Krovinių gabenimo grandinėje dalyvauja daug suinteresuotų asmenų, terminai ir tikslumas šiuose procesuose būtinas. Tad krovinių vežimo sutartyse (užsakymuose) vežėjo ir kitų dalyvių veiksmams sukoordinuoti yra numatomi konkretūs terminai. Vežėjui nurodoma atvykimo pasikrauti krovinį data ir net kartais laikas valandų tikslumu. Be abejo, krovinio pristatymo gavėjui terminai taip pat labai svarbūs. Nors krovinio pakrovimo ir iškrovimo procedūros įstatymais nesureglamentuotos, tam reikalingos pastangos ir laikas.
Toks klausimas kilo po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutarties, kuria buvo pripažintas negaliojančiu „Lietuvos geležinkelių“ organizuotas viešųjų pirkimų konkursas, nes, pasirodo, vienam iš dalyvių nebuvo sudarytos sąlygos patikslinti neteisingai pateiktus dokumentus. Išeitų, kad Teismas įvedė praktiką, jog nuo šiol visi viešųjų pirkimų konkursų dalyviai galės pateikti tik kainą, o reikiamus dokumentus pristatyti ar taisyti turės teisę vėliau.
