SUSISIEKIMAS LOGISTIKA TECHNOLOGIJOS
ISSN 2029-4204
Transportas, 2010 Nr. 10 (31). 2011-ieji – permainų ar stagnacijos metai?

2011-ieji dar nepasižymės radikaliomis permainomis, bet tam tikri augimo požymiai bus tikrai pastebimi. Lietuvos ekonomikai atsigauti jau padeda eksportas. Kartu norėčiau paminėti ir antrą atsigavimo veiksnį – tai transportas. Jo dalis bendrame valstybės vidaus produkte pakilo iki neregėtų aukštumų. Garsusis posakis apie Lietuvą kaip tranzito tarp Rytų ir Vakarų šalį iš tiesų įsikūnijo šiais metais. Didelį indėlį į šį pasiekimą įnešė uostas, t. y. krovos kompanijos, geležinkeliai ir ekspeditoriai su „Linavos“ vežėjais. Vidaus vartojimo rinkos atsigavimo požymiai dar labai silpni. Viena didžiausių mūsų problemų netolimoje ateityje susijusi su paslaugų teikimu. Nerimą kelia esminių klausimų, kaip antai, viešųjų finansų problemos, sprendimas. Gerus rezultatus pradeda rodyti tradicinės – maisto, tekstilės ir aprangos pramonės sektoriai. Manyčiau, kad tradicinės pramonės šakos trauks šalies ekonomiką į viršų. Tempai bus dar ne tokie spartūs, kad būtų užtikrintas reikalingas įmonių gyvybingumas ir darbo užmokesčio fondai, tačiau metai laukia optimistiškesni. Tad 2011-uosius apibūdinčiau kaip ramaus augimo metus.

Transportas, 2010 Nr. 10 (31). 2011-ieji – permainų ar stagnacijos metai?

Kai man kas nors tvirtina, jog jau mato šviesą tunelio gale, aš labai nuoširdžiai žvelgiu į tą pačią pusę, gal pasiseks ir man ją pamatyti. Deja, deja, tos pastangos pastaruoju metu bevaisės – nei tunelio galo, nei šviesos... Neturiu jokių iliuzijų ir dėl 2011-ųjų: ES parama mūsų kelių darbams jau eina į pabaigą, iš jos ateinantiems metams liko tik trupiniai, o mūsų pačių galimybės – vargo vakarienė. Pagal darbų apimtį mes geriausiu atveju išsilaikysime 2010-ųjų lygyje, o tai reikš, jog daugybė kelių bus palikti likimo valiai. Man kartais susidaro įspūdis, kad daugelis žmonių, tarp jų ir esantys valdžioje, net nenutuokia, ką reiškia neprižiūrimas kelias. O juk iš esmės tai visai tas pats, kaip ir neprižiūrimas stogas: kai pro jį ima tekėti, namuose atsiranda problemų nuo kamino iki pamatų, o remonto kainos išauga keletą kartų. Gal vienintelė paguoda – 2011 m. skirta 100 mln. litų juodų dangų paviršiaus apdorojimo programai. Tai vidutinio remonto lygio darbai, kurių verkiant reikia dabartinei kelių būklei bent stabilizuoti. Nei pernai, nei šiemet tokių darbų nedarėme, tad kai kurių kelių būklė jau kelia nemažai rūpesčių. Tačiau nuolat lydi jausmas, kad kelių Lietuvoje niekam nereikia, kad mes, kelininkai, esame biudžeto išlaikytiniai, mirtina našta, kurią reiktų kuo greičiau nusimesti ir šalies biudžetas bematant atsigautų. Žinau, kad taip nėra, žinau, kad lygiai taip pat jaučiasi ir keleivių vežėjai, ir kultūros darbuotojai, ir, ko gero, kas tik norit... O apmaudžiausia tai, kad valdžios gelmėse paslėpti po devyniais užraktais rūgsta kažkokie neaiškūs projektai, apie kuriuos sklando įvairiausi gandai. Naktinių reformų išgąsdinti žmonės su baime laukia regioninių kelių tiesimo įmonių metamorfozės į akcines bendroves. Ant plauko kabo ir Kelių transporto instituto likimas, apie tolimesnę jo ateitį nediskutuojama net su specialistais. Eilinį kartą paaiškės, kad valdžia ir pati viską žino, mums liks tik įsiklausyti į jos balsą ir klusniai vykdyti įsakymus. Sakot, šviesa tunelio gale?

Transportas, 2010 Nr. 10 (31). 2011-ieji – permainų ar stagnacijos metai?

Manyčiau, kad ateinančiais metais permainų tikrai netrūks. Apskritai, mūsų atstovaujamą veiklos sritį permainos ir skatina. Logistikoje pokyčiai – įprastas dalykas, todėl jų tikimės ir ateinančiais metais. Būtų kur kas blogiau, jeigu staiga viskas sustotų. Panašu, kad ateinančiais metais turėtų kilti paslaugų kainos, paskatinsiančios didėsiančias ekspeditorių veiklos apimtis. Antra vertus, įmonės privalės toliau optimizuoti paslaugų sąnaudas ir ieškoti naujų sprendimų, kaip geriau patenkinti klientų poreikius. Tokia linkme ateinančiais metais turėtų klostytis ekspeditorių reikalai, jeigu vėl neištiks kokia netikėta krizės atmaina, kurios niekas negalėjo nei nuspėti, nei įsivaizduoti. Jeigu kalbėtume apie ateinančių metų perspektyvas, tikiuosi, kad nors ir nebus pasiektas ikikrizinis lygis, bet rezultatai turėtų pranokti praėjusių ir besibaigiančių šių metų rezultatus. Permainas turėtų garantuoti ir įmonių karti patirtis, įgyta krizės metu. Tai skatins lankstesnę kainodarą ir naujų sprendimų atsiradimą.

Transportas, 2010 Nr. 10 (31). 2011-ieji – permainų ar stagnacijos metai?

2011-uosius regiu kaip lėto ekonomikos kilimo metus. Dabar jau atsigavęs eksportas skatina pramonės šakas, susijusias su išvežamų prekių gamyba. Įsisiūbavus renovacijai turėtų prasidėti realus ekonomikos atsigavimas. Šiemet jau pajudėjo tekstilės, baldų pramonė. Padėtį išjudintų ir Lietuvai gyvybiškai svarbus sektorius – statybos. Jų atstovai jau dairosi nišų užsienyje ir toliau intensyvins paieškas. Pajudėjusios statybos, ypač susijusios su stambiais infrastruktūros projektais, kurie statomi ir kaimyninėse valstybėse, atgaivintų šalies finansų srautus, padidintų gyventojų perkamąją galią. Žmonės pradėtų daugiau pirkti ir kartu leisti pinigus, pagyvindami šalies vidinius finansų resursus. Manyčiau, kad turėtų suaktyvėti nekilnojamojo turto rinka, kurią turėtų išjudinti statybų sektorius – labai svarbus šalies ekonomikai segmentas. Transportininkų verslas 2010-aisiais pasižymėjo teigiamomis tendencijomis, o Klaipėdos krovos kompanijos veiklai buvo būdingos rekordinės darbų apimtys. Spartėjant Europos ir Rusijos atsigavimo tempams, vežėjams, kurie šiemet ir taip lengviau kvėpavo negu pernai, darbo tik daugės. Tokios tendencijos turėtų išlikti ir ateityje.

Transportas, 2010 Nr. 10 (31). 2011-ieji – permainų ar stagnacijos metai?

Žinoma, labai norėčiau pasakyti, kad permainų... Permainų į gera. Tačiau joms reikia valios. Ir jėgos, tai yra pinigų. Kai nėra nei to, nei ano, gali tik plaukti pasroviui. Man labai apmaudu, kad mes iki šiol tik tai ir darėme. Ir tada, kai pinigų lyg ir buvo, ir dabar, kai jų lyg ir nėra. Kai man tvirtina, jog jų nėra, negaliu tuo patikėti, nes matau, kad jie paprasčiausiai ir toliau neracionaliai naudojami, kad priimami sprendimai, tiek aukščiausiu, valstybiniu, lygiu, tiek savivaldybėse, kurie naudingi vienai ar kitai žinybai, bet ne valstybei. O mus ragina susiveržti diržus, tačiau dabar jau nelabai yra ką veržti: gerokai sumažinome darbuotojų skaičių, kur tik įmanoma apkarpėme išlaidas. Dar veržti jau reikš ne taupyti, o mažinti paslaugų skaičių ir prastinti jų kokybę. Kito kelio, deja, nematyti, nes dyzelinui dar pabrangus 12 ct/l, o dujų kainai (mes daug važinėjame dujomis) pakilus į neregėtas aukštumas ir joms taikant tą patį 21 proc. PVM tarifą, rajonų autobusų parkai pasmerkti žlugti. Ir negalėčiau dėl to kaltinti mūsų savivaldybės. Su mumis ji atsiskaito laiku ir tvarkingai, tačiau keičiantis ekonominei situacijai ar priėmus kokius nors politinius sprendimus, reikalaujančius finansavimo iš savivaldybių lėšų, jos pačios atsiduria ant seklumos. Juk matėme daugybę atvejų, kai tokie pokyčiai valstybės biudžete nebūna numatyti ir įvertinti. Tad jei ir toliau gyvensime pagal principą mokesčiai – valstybei, atsakomybė – savivaldybėms, sunku tikėtis kokių nors permainų.

VADOVŲ GALERIJA

Klausimas vadovams

■ Kas trugdo jūsų įmonės veiklai?
■ Kokią naudą jūsų verslui atneša įdiegtos inovacijos?
■ Kokie Jūsų lūkesčiai 2015 metams?
■ Kokie veiksniai daro įtaką jūsų įmonės veiklai?
■ Kaip paveiks jūsų įmonės veiklą euro įvedimas Lietuvoje?
■ Kokie jūsų lūkesčiai 2014 metams?
■ Kaip jūs vertinate valdžios institucijų paramą verslui?
■ Kokią konkurenciją jūsų įmonei kelia kitų ES šalių įmonės?
■ Kaip jums gali pakenkti nestabili situacija finansų rinkose?
■ Kaip vertinate pernykščius darbo rezultatus? Ar jie suteikė pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius?
■ Ar pasitikite Lietuvos įstatymais ir jų teisingumu?
■ Kokie jūsų lūkesčiai, keičiantis Lietuvos politinei valdžiai ?
■ Kokią naudą verslui teikia valstybės įmonės?
■ Kokią įtaką Lietuvos verslui gali turėti EK sprendimas įvesti griežtesnes sankcijas Baltarusijai?
■ Kokia 2012-ųjų metų pradžios ekonominė situacija?
■ Ko Jūs tikitės iš ateinančių metų ekonomikos?
■ Kaip jūsų vadovaujamoje įmonėje ruošiamasi galimai krizei?
■ Ar jus tenkina šalies mokyklose paruošiami specialistai?
■ Ar ES sprendimai turi įtakos Jūsų įmonės verslo konkurencingumui?
■ Kokius susijusius su ekologija mokesčius moka bendrovė ir kaip tai atsiliepia jos biudžetui?
■ Kokios grėsmės slypi sparčiai augančioje krovinių rinkoje?
■ Kaip stiprinamas Jūsų įmonės konkurencingumas ?
■ Kaip monopolizuotos verslo sritys paveikė jūsų darbą?
■ Kaip jus saugo ir gelbsti saugos ir gelbėjimo tarnybos?
■ 2011-ieji – permainų ar stagnacijos metai?
■ Ko tikitės iš pašto rinkos liberalizavimo, numatyto 2013 m.?
■ Krovinio praradimas – logistikos kasdienybė ar tragedija ? Ar gaisras kelte „LISCO Gloria “ ką nors ir ko nors pamokė?
■ Ar pasiteisino krovinių srautų prognozės ir kokius pokyčius matote 2011-aisais?
■ Kaip statysime kelius be ES fondų pinigų?
■ Kaip vertinate šių metų turistinį sezoną?
■ Kokius didžiausius sunkumus įžvelgiate transporto versle?
■ Kokių specialistų reikia transporto verslui?
■ Ar didėja krovinių srautai?
■ Kokius prekių srautus prognozuojate 2010–Iais?
■ Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?
■ Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?
■ Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?
■ Ką Lietuvos verslui reiškia Rytų rinka?
■ Kokia Jūsų nuomonė apie aukštas degalų kainas Lietuvoje?
■ Ar karmėlava ir šiauliai yra tinkamos vietos logistikos centrams statyti?
■ Kaip ketinate optimizuoti savo veiklą?
■ Kaip vertinate Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumą krovinių srautui tarp rytų ir vakarų?
■ Kuo logistikos sfera patraukli moterims?
■ Kada šalyje nuvilnys didžiausia bankrotų banga?
■ Kokius pokyčius savo veikloje regite 2009-aisiais?
■ Kaip vertinate Lietuvos muitinės darbą?
■ Ar Lietuva gali tapti logistikos valstybe ?
■ Kaip narystė ES paveikė Jūsų verslą?
■ Ar Lietuvai reikia naujo oro uosto?
■ Ar Klaipėdos uostas patrauklus krovinių gabentojams?
■ Kaip sprendžiate keleivinį transportą užklupusias bėdas?
■ Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?
■ Kokią veiklos strategiją pasirinkote 2008-iesiems?