SUSISIEKIMAS LOGISTIKA TECHNOLOGIJOS
ISSN 2029-4204
Transportas, 2009 Nr. 5 (15). Ar karmėlava ir šiauliai yra tinkamos vietos logistikos centrams statyti?

Karmėlavoje numatytą logistikos centrą vertinu neigiamai, o Šiauliuose – teigiamai. Juk logistikos centras naudingas ten, kur yra bent dviejų transporto rūšių susikirtimo vieta, kad krovinius būtų galima atvežti, pavyzdžiui, geležinkeliu, perkrauti į kelių transportą, tada nugabenti vartotojui. Logistikos centras Karmėlavoje niekada neturės jungties su europine vėže, ten ją nuvesti labai brangiai kainuotų. Žemė yra išpirkta buvusių partinių veikėjų, todėl jos kaina auksinė. Manau, kad tas centras nebus įsteigtas dar daugybę metų. Šiauliai rado žemės, kuri priklauso valstybei ir kurią Šiaulių administracija skyrė logistikos centrui. Techninis projektas parengtas, taigi jie gali greitai pradėti darbus. Šiauliai laimi konkurencinę kovą ne tik prieš Karmėlavą, bet ir prieš Vilnių. Iki šių metų pradžios Susisiekimo ministerijos pozicija buvo tvirta, ji teigė, kad logistikos centras turi būti ten, kur susikerta „Rail Baltica“, „Via Baltica“ bei rusiškos vėžės geležinkelis. Taip yra Kauno pietinėje pusėje. Tą trasą būtų galima pratęsti per Kauno vakarinę pusę, o ne per Kauno hidroelektrinę, kur reikėtų pastatyti dar vieną aukštą, pereiti Petrašiūnus. Tai kainuotų milžiniškas sumas pinigų, kurių mes neturime. Viešieji logistikos centrai – verslo generatoriai. Jie patogūs, nes viskas bus sukoncentruota vienoje vietoje. Tai vertinu itin pozityviai.

Transportas, 2009 Nr. 5 (15). Ar karmėlava ir šiauliai yra tinkamos vietos logistikos centrams statyti?

Aš esu prieš viešuosius logistikos centrus. Jie man panašūs į buvusius kolūkius, kuriuos panaikinome, o dabar vėl bandome sukurti. Mes patys galime pasistatyti sandėlius. Tiksliau – kam reikėjo, tas jau seniai pasistatė. Kiekvienas normalus verslininkas nori turėti savo sandėlius, o ne būti kampininku. Aš norėčiau prisidėti tik su ta sąlyga, kad tai bus mano nuosavybė. Manau, kad ES pinigai mėtomi veltui, geriau tiestų kelius, o terminalus mes sugebame pasistatyti patys. Jei verslininkui reikia Karmėlavoje – jis ir stato ten, jei mums reikia kitur – statome kitur. Kodėl turime būti prisirišę prie tokių vietų kaip Šiauliai ar Kaunas? Tai – pinigų švaistymas. Logistikos centrai – prasimanymas tų, kuriems tai naudinga, o mes šiaip ar taip liksime elgetos. Tai nieko gero neduos. Pagalvokite – krovinių nėra, o mes vis tiek kuriame kolūkius. Verslininkai savų pinigų tikrai neinvestuos.

Transportas, 2009 Nr. 5 (15). Ar karmėlava ir šiauliai yra tinkamos vietos logistikos centrams statyti?

Jei žiūrėtume iš tranzito pusės, tai nieko blogiau parinkti buvo neįmanoma. Jei žiūrėtume visą logistikos procesą, paskirstymą tarp Baltijos šalių, tai pamatytume, kad Panevėžys yra optimali vieta tokiems logistikos centrams steigti. Nuo čia atstumas iki Vilniaus, Šiaulių, Rygos ir Daugpilio – beveik vienodas. O kas yra Šiauliai? Koks čia logistikos centras, jei turi tik oro uostą? Panevėžys nemerdi, į jį investuoja didieji prekybos centrai. Pavyzdžiui, šiame mieste yra „IKI“ centrinis sandėlis, „Maxima“ taip pat pasirinko perkelti į jį dalį savo sandėlių. Jie suvokia, kad tai naudinga, o kas važiuos į Šiaulius – nežinau. Karmėlava, matyt, pasirinkta dėl to, kad toje vietovėje jau padėti pagrindai – sukurta infrastruktūra. Ar tai optimalu, sunku atsakyti. Jei mąstytume apie suplanuotą tiesti geležinkelį, tai visiškai aišku, jog atvesti vėžę iki Karmėlavos bus labai brangu. Savivaldybė šiuo atveju išsikovojo tai, ko siekė, bet kažin ar jie pritrauks investuotojų. Lietuvos mastais vertinant, įdomus yra Kaunas, bet žvelgiant Baltijos valstybių akimis – ne, šiuo atveju Panevėžys atrodo patraukliau.

Transportas, 2009 Nr. 5 (15). Ar karmėlava ir šiauliai yra tinkamos vietos logistikos centrams statyti?

Nei Karmėlava, nei Šiauliai nėra patrauklios vietos viešiesiems logistikos centrams statyti. Man patraukliausia vieta – Panevėžys, bet apskritai esu logistikos centrų skeptikas. Aš netikiu, kad šiuo klausimu greitu laiku kažkas pajudės. Juk reikia, kad čia būtų ne tik valstybės, bet ir privačių struktūrų interesas. Kol kas, kiek man žinoma, verslininkai nėra labai entuziastingai nusiteikę šių centrų atžvilgiu. Kokie svertai turėtų veikti, kad sudomintų, pavyzdžiui, „Vilniaus tranzitą“ persikelti į Karmėlavą? Greičiausiai bus taip, kad daug investuosime ir pamatysime, kad iš to nėra naudos. ES pinigus galima protingiau panaudoti, pavyzdžiui, keliams tiesti, taip pat racionalu būtų ieškoti galimybių juos panaudoti esamų logistikos centrų plėtrai. Kol kas sandėlių netrūksta – tiek pristatyta, kad dabar nelabai yra ką sandėliuoti.

Dainius Petravičius
UAB „Vingės terminalas“
Generalinio direktoriaus pavaduotojas
Transportas, 2009 Nr. 5 (15). Ar karmėlava ir šiauliai yra tinkamos vietos logistikos centrams statyti?

Esu prieš viešuosius logistikos centrus, nes jų atsiradimas pablogintų padėtį jau esantiems logistikos paslaugų teikėjams. Geresnis sprendimas būtų tuos pinigus investuoti į esamus ar būsimus privataus kapitalo logistikos centrus – padengti bent dalį lėšų, kurias esame investavę į plėtrą ar investuosime ateityje. Atgavę investicijas, galėtume pigiau teikti paslaugas, būtume konkurencingesni kaimyninių šalių atžvilgiu, o tai padėtų pritraukti papildomą krovinių srautą. Viešųjų logistikos centrų pastatymas atves mus, pažengusius, į nekokią padėtį, nes mes jau turime įdirbį ir nepageidaujame papildomos konkurencijos su valstybės finansuojamais logistikos centrais. Tik kai kurie valstybinių institucijų tarnautojai, tinkamai neįvertinę rinkos, nori statyti tuos centrus, nes šie veiksmai yra kaip įrodymas, kad jie kažką veikia. Duokite mums pinigų – ir mes išplėtosime infrastruktūrą patys. Ne kartą buvau prašęs Vyriausybės pareigūnų pateikti konkretaus sėkmingai veikiančio viešojo logistikos centro Vakarų Europoje pavyzdį. Išimčių yra, bet juokinga, kad kaip pavyzdį pateikia uosto teritorijoje esančius logistikos centrus. Esu apžiūrėjęs Vakarų Europą ir nemačiau nė vieno pavyzdinio viešojo logistikos centro. Visur yra sveika konkurencija be valstybės įsikišimo. Valstybė tegul geriau paremia mūsų verslą, o mes padėtume formuoti Lietuvos, kaip tranzitinės valstybės, įvaizdį. Jei man, kaip privačiam asmeniui, siūlytų rinktis, rinkčiausi Karmėlavą, bet ne Šiaulius.

VADOVŲ GALERIJA

Klausimas vadovams

■ Kas trugdo jūsų įmonės veiklai?
■ Kokią naudą jūsų verslui atneša įdiegtos inovacijos?
■ Kokie Jūsų lūkesčiai 2015 metams?
■ Kokie veiksniai daro įtaką jūsų įmonės veiklai?
■ Kaip paveiks jūsų įmonės veiklą euro įvedimas Lietuvoje?
■ Kokie jūsų lūkesčiai 2014 metams?
■ Kaip jūs vertinate valdžios institucijų paramą verslui?
■ Kokią konkurenciją jūsų įmonei kelia kitų ES šalių įmonės?
■ Kaip jums gali pakenkti nestabili situacija finansų rinkose?
■ Kaip vertinate pernykščius darbo rezultatus? Ar jie suteikė pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius?
■ Ar pasitikite Lietuvos įstatymais ir jų teisingumu?
■ Kokie jūsų lūkesčiai, keičiantis Lietuvos politinei valdžiai ?
■ Kokią naudą verslui teikia valstybės įmonės?
■ Kokią įtaką Lietuvos verslui gali turėti EK sprendimas įvesti griežtesnes sankcijas Baltarusijai?
■ Kokia 2012-ųjų metų pradžios ekonominė situacija?
■ Ko Jūs tikitės iš ateinančių metų ekonomikos?
■ Kaip jūsų vadovaujamoje įmonėje ruošiamasi galimai krizei?
■ Ar jus tenkina šalies mokyklose paruošiami specialistai?
■ Ar ES sprendimai turi įtakos Jūsų įmonės verslo konkurencingumui?
■ Kokius susijusius su ekologija mokesčius moka bendrovė ir kaip tai atsiliepia jos biudžetui?
■ Kokios grėsmės slypi sparčiai augančioje krovinių rinkoje?
■ Kaip stiprinamas Jūsų įmonės konkurencingumas ?
■ Kaip monopolizuotos verslo sritys paveikė jūsų darbą?
■ Kaip jus saugo ir gelbsti saugos ir gelbėjimo tarnybos?
■ 2011-ieji – permainų ar stagnacijos metai?
■ Ko tikitės iš pašto rinkos liberalizavimo, numatyto 2013 m.?
■ Krovinio praradimas – logistikos kasdienybė ar tragedija ? Ar gaisras kelte „LISCO Gloria “ ką nors ir ko nors pamokė?
■ Ar pasiteisino krovinių srautų prognozės ir kokius pokyčius matote 2011-aisais?
■ Kaip statysime kelius be ES fondų pinigų?
■ Kaip vertinate šių metų turistinį sezoną?
■ Kokius didžiausius sunkumus įžvelgiate transporto versle?
■ Kokių specialistų reikia transporto verslui?
■ Ar didėja krovinių srautai?
■ Kokius prekių srautus prognozuojate 2010–Iais?
■ Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?
■ Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?
■ Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?
■ Ką Lietuvos verslui reiškia Rytų rinka?
■ Kokia Jūsų nuomonė apie aukštas degalų kainas Lietuvoje?
■ Ar karmėlava ir šiauliai yra tinkamos vietos logistikos centrams statyti?
■ Kaip ketinate optimizuoti savo veiklą?
■ Kaip vertinate Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumą krovinių srautui tarp rytų ir vakarų?
■ Kuo logistikos sfera patraukli moterims?
■ Kada šalyje nuvilnys didžiausia bankrotų banga?
■ Kokius pokyčius savo veikloje regite 2009-aisiais?
■ Kaip vertinate Lietuvos muitinės darbą?
■ Ar Lietuva gali tapti logistikos valstybe ?
■ Kaip narystė ES paveikė Jūsų verslą?
■ Ar Lietuvai reikia naujo oro uosto?
■ Ar Klaipėdos uostas patrauklus krovinių gabentojams?
■ Kaip sprendžiate keleivinį transportą užklupusias bėdas?
■ Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?
■ Kokią veiklos strategiją pasirinkote 2008-iesiems?