SUSISIEKIMAS LOGISTIKA TECHNOLOGIJOS
ISSN 2029-4204
Transportas, 2008 Nr. 02. Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?

Taip, šiandien išgyvename krizę. Ko daugiau galima tikėtis, jei Lietuvoje degalų kainos be mokesčių jau yra didesnės nei ES vidurkis? Ką veikia Konkurencijos tarnyba? Tai tik dalis bėdų. Nors dabar sąstingis, tačiau vis tiek ieškome būdų kaip išgyventi šį sunkų metą. Specialaus strateginio plano neturime, tačiau pasitelkiame visus įmanomus būdus, kad išliktume. Ketiname sumažinti transporto parką. Nors vairuotojų darbo kokybė nėra aukšta, tačiau vis dėlto jie konkurencingi Rytų rinkose. Tai mūsų koziris. Vakaruose situacija kiek kitokia: esama nusiskundimų dėl vairuotojų nepunktualumo, neatsakingumo. Taip atsitiko dėl to, kad įmonės vilioja vairuotojus, tai suteikia jiems galimybę būti išrankesniems ir netgi prasčiau dirbti, nes nebijoma netekti darbo. Jei atleis viena įmonė – priims kita. Reikia iš esmės kisti šią situaciją. Prognozuoju, kad apie 10 proc. įmonių pasitrauks iš veiklos. Mūsų tikslas išlikti, taigi ieškome kuo pelningesnių maršrutų ir kol kas neinvestuojame į plėtrą.

Transportas, 2008 Nr. 02. Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?

Esame keleivių vežėjai ir mūsų bėdos kitos nei tarptautininkų, tačiau jos nėra mažesnės. Išsigelbėjimą matome racionaliuose savivaldybių sprendimuose: norint sumažinti transporto spūstis miestuose ir paskatinti gyventojus naudotis viešuoju transportu, būtina sukurti specialų fondą, iš kurio būtų finansuojamas šis transportas. Fondo pagrindą galėtų sudaryti dalis akcizo už automobilių degalus. Nors bendro strateginio plano, kaip tai pasiekti nėra, tačiau svarbus kiekvieno indėlis. Mūsų įmonė „Kauno autobusai“, yra pasirengusi pokyčiams. 2008 m. 20 proc. bus padidintos algos autobusų vairuotojams, 10 proc. – kitiems įmonės darbuotojams. Tikimasi, kad tai padės išspręsti darbuotojų trūkumo problemą. Vis kylančios degalų kainos verčia galvoti apie alternatyvų kurą. Planuojame statyti gamtinių dujų degalinę, nes, naudojant suspaustas gamtines dujas, sąnaudos degalams būtų sumažintos iki 30 proc. Taip pat ieškosime galimybių įsigyti naudotų autobusų arba, jei gausime paramą iš ES struktūrinių fondų, įsigysime naujų. Maršrutiniai taksi irgi savotiška problema. Kadangi jie gali keleivius paimti ir išleisti ne tik stotelėse, susidaro nevienodos konkurencinės sąlygos. Aišku, jei kalbėtume apie tolimąjį susisiekimą, tokių nevienodų konkurencinių sąlygų irgi apstu. Pavyzdžiui, keleivių vežimo savikaina geležinkeliu vienam keleiviui yra 50 centų už kilometrą, tačiau jie veža keleivius už 12 centų, nes gali kompensuoti skirtumą iš gaunamo pelno už krovinių vežimą. Palyginkime, autobusų tarifai vienam keleiviui yra 19–20 centų už kilometrą. Taigi, jeigu nebus padaryta rimtų sprendimų, manau, kad per artimiausius penkerius metus reguliarių vietinių, tolimųjų ir tarptautinių maršrutų žymiai sumažės. Vis daugiau vežėjų rinksis užsakomuosius reisus.

Transportas, 2008 Nr. 02. Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?

Reikėtų dėkoti už mūsų turimą įdirbį – vežėjai dėl sugebėjimo gera kaina suteikti klientams aukščiausios kokybės paslaugas, lankstumo, mokėjimo prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų rinkoje turi rimtų ir patikimų partnerių reputaciją. Tai teikia vilties krizės akivaizdoje, jog susidorosime su vis didėjančia konkurencija ir išlaidomis. Per artimiausius penkerius metus padaugės bendrovių, plečiančių savo paslaugų spektrą. Tai bendrovės, galinčios pasiūlyti klientui visą logistikos kompleksą: krovinio gabenimą įvairiomis transporto rūšimis, jo sandėliavimą, rūšiavimą, fasavimą. Įmonės, užsiimančios vien tik krovinių vežimu kelių transportu, neišvengiamai turės kooperuotis su plataus spektro logistikos struktūromis, nes pasaulinės globalizacijos procese visas rinkas užvaldo operatoriai su dideliais prekių srautais. Jeigu bus pagaliau įgyvendinta gilavandenio uosto idėja Klaipėdoje, tokie procesai dar labiau pagreitės. Na, o jei ši idėja bus realizuojama taip pat „sėkmingai ir operatyviai“ kaip ir kitos, pavyzdžiui, atominės elektrinės statybos, tai ir logistikos operatoriai įsikurs šalyse, kur politikams svarbesnis rezultatas, o ne procesas ir tarpusavio intrigos.

Transportas, 2008 Nr. 02. Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?

Kai striuka visiems, o užsakymų badas žvelgia į akis rinkos dalyviams, nejučia vadovai pradeda ieškoti net ir pačių mažiausių, bet efektyvių sprendimų, kad palengvintų sunkią įmonių būtį. Visi ieško taupymo būdų arba našesnio darbo metodų. Mes taip pat turime tokį nedidelį planelį. Kad išvengtume nuostolių, savo įmonėje stengsimės atnaujinti parką, mat, kai pakilo techninio aptarnavimo kainos, nenaudinga remontuoti senų transporto priemonių. Naudojant patikimą tchniką nepatiriama nuostolių dėl prastovų,o prieš konkurentus, važiuojančius sena technika, turime akivaizdų pranašumą. Džiugina tai, kad turime tikrai profesionalių vairuotojų. Jų, skirtingai nei vakariečių, nebaugina Rytų rinkos, jie puikiai supranta tų šalių gyventojų mentalitetą ir prisitaiko prie esamų sąlygų. Stiprinsime vežimus šia kyptimi ir banysime kovoti dėl didesnės užsakymų dalies. Per penkerius metus didelių pokyčių neturėtų įvykti, tačiau turėtų gerokai sumažėti naujų įmonių. Pernai stebėjome kaip rinkoje viena po kitos dygo transporto bendrovės – verslininkai užirbtus pinigus nutarė investuoti į gana specifinę verslo sritį, pervertino savo jėgas ir patirtį.

Kęstutis Sadauskas
UAB „Luvel“
Generalinis direktorius
Transportas, 2008 Nr. 02. Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?

Krizė privertė sutelkti jėgas ir ieškoti pačių racionaliausių sprendimų. Vairuotojų problemą lyg ir išsprendėme, šiuo metu vairuotojų įmonėje netrūksta, dirba keletas baltarusių, ukrainiečių. Dabar stengiamės išgyventi sunkų laikotarpį ir tikimės, kad situacija stabilizuosis. Galbūt pavyks įtikinti užsakovus padidinti vežamų krovinių įkainius. Dar viena problema – besaikis transporto parko augimas, skatinantis didžiulę konkurenciją tarp vežėjų. Na, kol kas vilkikų pirkimo bumas praėjo, tačiau vis tiek vežėjų rinkoje yra per daug. Manau, kad turėtų būti tam tikri kriterijai, kuriais remiantis vežėjų įmonės patenka į rinką, nes beatodairiškas naujų įmonių steigimas reiškia, kad turime daug nepatyrusių naujokų, darančių elementarias verslo klaidas. Džiugina tai, kad turime gerą reputaciją ne tik Rytų šalyse, bet ir Vakaruose. Mūsų vairuotojai yra gerbiami, nemažai jų dirba Vakarų įmonėse, o tai rodo jų profesionalumo įvertinimą ir pripažinimą. Kalbėti apie ateities perspektyvas sunkoka, tačiau tikiu, kad tie, kurie išgyvens krizę, dar stipriau įsitvirtins rinkoje.

Transportas, 2008 Nr. 02. Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?

Tikėtina, kad bankrutuos maždaug trečdalis įmonių, nes itin didelės degalų kainos ir kylantys vairuotojų atlyginimai nieko gera vežėjams nežada. Valdžios institucijos šioje situacijoje nelabai ką galėtų pakeisti, na, nebent pristabdytų kainų kilimą, kuris ir sudavė stipriausią smūgį vežėjams. Esant tokiai situacijai, geriausias variantas sustabdyti plėtrą. Nujausdamas, kad taip gali atsitikti, prieš metus savo įmonėje sumažinau transporto parką. Pasilikau tik du vilkikus iš 43. Kol kas didinti parko neketinu, tai darysiu tik po kelerių metų. Džiugina tai, kad mūsų vairuotojai yra labai darbštūs, itin gerai supranta rytiečių užsakovų įpročius, tad šioje rinkoje yra stiprūs žaidėjai. Jie puikiai jaučiasi ne tik Rytų šalyse, bet ir Vakaruose. Nepaisant to, kol kas tikėtis didelių permainų neverta. Paslaugų kokybės atžvilgiu beveik nėra kur tobulėti. Vežėjų tikrai sumažės, o šiame versle išliks tik tie, kurie turi didžiausią patirtį ir didžiausias finansines galimybes.

VADOVŲ GALERIJA

Klausimas vadovams

■ Kas trugdo jūsų įmonės veiklai?
■ Kokią naudą jūsų verslui atneša įdiegtos inovacijos?
■ Kokie Jūsų lūkesčiai 2015 metams?
■ Kokie veiksniai daro įtaką jūsų įmonės veiklai?
■ Kaip paveiks jūsų įmonės veiklą euro įvedimas Lietuvoje?
■ Kokie jūsų lūkesčiai 2014 metams?
■ Kaip jūs vertinate valdžios institucijų paramą verslui?
■ Kokią konkurenciją jūsų įmonei kelia kitų ES šalių įmonės?
■ Kaip jums gali pakenkti nestabili situacija finansų rinkose?
■ Kaip vertinate pernykščius darbo rezultatus? Ar jie suteikė pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius?
■ Ar pasitikite Lietuvos įstatymais ir jų teisingumu?
■ Kokie jūsų lūkesčiai, keičiantis Lietuvos politinei valdžiai ?
■ Kokią naudą verslui teikia valstybės įmonės?
■ Kokią įtaką Lietuvos verslui gali turėti EK sprendimas įvesti griežtesnes sankcijas Baltarusijai?
■ Kokia 2012-ųjų metų pradžios ekonominė situacija?
■ Ko Jūs tikitės iš ateinančių metų ekonomikos?
■ Kaip jūsų vadovaujamoje įmonėje ruošiamasi galimai krizei?
■ Ar jus tenkina šalies mokyklose paruošiami specialistai?
■ Ar ES sprendimai turi įtakos Jūsų įmonės verslo konkurencingumui?
■ Kokius susijusius su ekologija mokesčius moka bendrovė ir kaip tai atsiliepia jos biudžetui?
■ Kokios grėsmės slypi sparčiai augančioje krovinių rinkoje?
■ Kaip stiprinamas Jūsų įmonės konkurencingumas ?
■ Kaip monopolizuotos verslo sritys paveikė jūsų darbą?
■ Kaip jus saugo ir gelbsti saugos ir gelbėjimo tarnybos?
■ 2011-ieji – permainų ar stagnacijos metai?
■ Ko tikitės iš pašto rinkos liberalizavimo, numatyto 2013 m.?
■ Krovinio praradimas – logistikos kasdienybė ar tragedija ? Ar gaisras kelte „LISCO Gloria “ ką nors ir ko nors pamokė?
■ Ar pasiteisino krovinių srautų prognozės ir kokius pokyčius matote 2011-aisais?
■ Kaip statysime kelius be ES fondų pinigų?
■ Kaip vertinate šių metų turistinį sezoną?
■ Kokius didžiausius sunkumus įžvelgiate transporto versle?
■ Kokių specialistų reikia transporto verslui?
■ Ar didėja krovinių srautai?
■ Kokius prekių srautus prognozuojate 2010–Iais?
■ Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?
■ Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?
■ Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?
■ Ką Lietuvos verslui reiškia Rytų rinka?
■ Kokia Jūsų nuomonė apie aukštas degalų kainas Lietuvoje?
■ Ar karmėlava ir šiauliai yra tinkamos vietos logistikos centrams statyti?
■ Kaip ketinate optimizuoti savo veiklą?
■ Kaip vertinate Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumą krovinių srautui tarp rytų ir vakarų?
■ Kuo logistikos sfera patraukli moterims?
■ Kada šalyje nuvilnys didžiausia bankrotų banga?
■ Kokius pokyčius savo veikloje regite 2009-aisiais?
■ Kaip vertinate Lietuvos muitinės darbą?
■ Ar Lietuva gali tapti logistikos valstybe ?
■ Kaip narystė ES paveikė Jūsų verslą?
■ Ar Lietuvai reikia naujo oro uosto?
■ Ar Klaipėdos uostas patrauklus krovinių gabentojams?
■ Kaip sprendžiate keleivinį transportą užklupusias bėdas?
■ Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?
■ Kokią veiklos strategiją pasirinkote 2008-iesiems?