SUSISIEKIMAS LOGISTIKA TECHNOLOGIJOS
ISSN 2029-4204
Transportas, 2011 Nr. 1 (32). Kaip jus saugo ir gelbsti saugos ir gelbėjimo tarnybos?

Turiu pirmiausia pasakyti, jog per trylika darbo metų šioje įmonėje buvo visko, tad bendrauti teko su beveik visomis saugos ir gelbėjimo tarnybomis. Su vienomis daugiau, su kitomis, didelei visų mūsų laimei – su greitąja medicinine pagalba, mažiau. Kadangi Varėna yra nedidelis miestelis, tad visų šių, kaip ir visų kitų tarnybų, veikla – kaip ant delno. Didžiausią pagarbą ir pasitikėjimą Varėnoje pelnė gaisrinė tarnyba. Juokais mes ją vadiname reaktyvine, nes turėdami naują techniką ir šaunią jaunų patikimų vyrų komandą į bet kokio įvykio vietą ji prisistato žaibiškai ir dirba užtikrintai bet kokioje situacijoje. Ne vienas žmogus mūsų rajone ir miestelyje yra jiems dėkingas ir už išgelbėtą gyvybę, ir turtą. Beje, ne tik gaisruose, bet ir kasdieniame gyvenime, juk jie dirba ir profilaktinį darbą: tikrina namus, ūkinius ir gamybinius pastatus. Tikrina reikliai, tačiau ne priekabiai, visada pataria ir reikalui esant padeda, todėl niekas nesijaučia nepelnytai nuskriaustas. Gaisrininkų darbą be jokių išlygų vertinčiau 10 balų. Taip pat ir policijos. Kadangi mes be transporto verčiamės dar ir grybais, tad sezono metu samdome nuo 100 iki 200 grybautojų, o su jais, žinote, visokių būna nuotykių, be policijos kartais nepavyksta išsiversti. Mūsų policininkai gana griežti, tačiau juk tokia ir turi būti policija, kitokios kalbos į nusikaltimus linkę žmonės dažniausiai ir nesupranta. Jiems taip pat dešimt balų. Kitoms tarnyboms taip pat neturėčiau didesnių priekaištų. Gal dėl to, kad rečiau teko susidurti, tačiau manau, kad visų saugos ir gelbėjimo tarnybų veiklą lemia „galva“ – rajono policijos komisaras Marijonas Čepkovskis ir jo suburta komanda. Tad daugelis varėniškių jiems gali tik padėkoti.

Transportas, 2011 Nr. 1 (32). Kaip jus saugo ir gelbsti saugos ir gelbėjimo tarnybos?

Pirmiausia prieš kalbėdamas turiu paieškoti medžio ir, kaip reikalauja senas prietaras, tris kartus pabelsti. Tik tada galiu pasakyti, jog iki šiolei neturiu jokios – nei asmeninės, nei tarnybinės – bendravimo su saugos ir gelbėjimo tarnybomis patirties. Nei geros, nei blogos. Galbūt man ir mūsų įmonei šiuo požiūriu sekėsi, o galbūt yra ir kita priežastis: daryk ar bent stenkis daryti viską taip, kaip reikalauja įstatymai ir rašytos ar nerašytos taisyklės. Laikykis instrukcijų, kurios, kaip rodo patirtis, neretai būna rašytos krauju, ir išvengsi daugelio problemų. Visų, žinoma, neišvengsi. Kartais netyčia ar per neapsižiūrėjimą toms taisyklėms gali ir nusikalsti. Tačiau, jei esi kaltas, jei klaidą pripažįsti ir esi pasiryžęs atgailauti, pasekmių dažniausiai arba nelieka, arba jos nebūna itin skaudžios. Taigi ir atmintyje neišlieka. Užtat iš jaunų dienų žinau: ginčas ginčui nelygu ir ne kiekviename ginče gimsta tiesa. Tačiau didelė tų ginčų dalis – su pasekmėmis. Didesnėmis, mažesnėmis, moralinėmis, materialinėmis, teisinėmis – kokiomis tik galima įsivaizduoti. Tos pasekmės tarsi kokios šiukšlės užteršia mūsų sąmonę, nuo jų daromės pikti, irzlūs, dėl to neretai ir neteisingi. Tad esu laimingas galėdamas pasakyti – neturiu jokios nuomonės apie mūsų gelbėjimo tarnybas.

Antanas Vilūnas
UAB „Vilava“
Generalinis direktorius
Transportas, 2011 Nr. 1 (32). Kaip jus saugo ir gelbsti saugos ir gelbėjimo tarnybos?

Šiais laikais, kai visos masinės informacijos priemonės kasdien gąsdina šiurpiais pranešimais apie protu sunkiai suvokiamus nusikaltimus, apie siautėjančią korupciją ir kyšininkavimą, apie vis aplaidžiau dirbančius valdininkus, pasakyti gerą žodį apie ką nors, jau, ko gero, nebemadinga. Tačiau aš vis dėlto pasakysiu... Galiu tik pasidžiaugti darbu tų tarnybų, su kuriomis turėjau reikalų. Pirmiausia, žinoma, su mūsų įmonę saugančia privačia saugos tarnyba. Mes bendradarbiaujame jau daugiau kaip dešimtį metų ir per tą laiką neturėjome jokių nesusipratimų ir jokių nuotykių. Tvirti, tvarkingi, visada pasitempę vyrai užtikrina apsaugą, tad galime ramiai dirbti bet kuriuo paros metu, nes tarptautinių gabenimų ir statyboms dirbančios įmonės kartais turi tai daryti. Jokių problemų neturime ir su priešgaisrine apsauga. Tiesą sakant, jai netgi esame dėkingi už reiklumą, nes gaisro nuostoliai jau sužlugdė ne vieną įmonę. Mes patys kartais nė nepastebime savo apsileidimo ar darbo ydų, kurių pasekmės gali būti lemtingos, o profesionalo žvilgsnis iš šalies jį beregint pamato. Su kitomis tarnybomis susidurti beveik neteko, tad nelabai ką ir galėčiau pasakyti. Nebent tuo pasidžiaugti – reiškia, dar ne viskas taip blogai, kaip mes kartais manome.

Transportas, 2011 Nr. 1 (32). Kaip jus saugo ir gelbsti saugos ir gelbėjimo tarnybos?

Saugos ir gelbėjimo tarnyboms didesnių priekaištų neturiu. Gal todėl, kad su jomis tiek pačiam asmeniškai, tiek mūsų įmonei rimčiau susidurti neteko, o gal ir dėl to, kad jos gerai atliko savo darbą ir nebuvo pasekmių, ilgiau užsilaikančių atmintyje. Tačiau su kontroliuojančiomis organizacijomis kartais tenka padiskutuoti dėl įmonėms keliamų per griežtų reikalavimų, jų įgyvendinimo tvarkos ir tempų. Mes dažnai vadovaudamiesi (arba prisidengdami) ES reikalavimais bei įvairiausiais standartais taip aukštai iškeliame reikalavimų kartelę, kad ją įveikti šiuo metu gali gal kokie 5 proc. įmonių. Štai tada kontrolieriams ir atsiranda galimybė bausti ar pasigailėti, griežtai reikalauti ar tik rekomenduoti. Gerai, jei kontrolieriai sugeba įsigilinti į situaciją ir įmonės galimybes įgyvendinti reikalavimus. Tačiau jie kartais to ir nenori daryti, o tada jau atsiranda landa korupcijai... Pastaruoju metu, beje, atsirado dar kelios saugos tarnybos, turinčios vis didesnį poveikį įmonės veiklai. Turiu galvoje Darbo inspekciją ir Darbo biržą. Sutinku, kad Darbo inspekcija turi griežtai kontroliuoti tai, kas priklauso jos kompetencijai, tačiau, kai per tris mėnesius įmonę užgriūva penkios komisijos ir jokių rimtesnių pažeidimų neranda, tada ir pradedi galvoti, o kodėl jos taip „pamėgo“ mūsų įmonę. Pagaliau, gal ir visoms inspekcijoms galėtų būti koks nors reglamentas, leidžiantis ar periodiškai, ar tam tikrą skaičių kartų per nustatytą laiką tikrinti įmonę. Su Darbo birža ir Migracijos tarnyba problemos kitokios. Jose visi klausimai vilkinami taip, kad net radus užsienyje tinkamą vairuotoją jo įdarbinimas trunka mažiausiai porą mėnesių, o per tą laiką jo planai pasikeičia ir mes vėl turime viską pradėti iš naujo. Suprantu, jog formaliąsias procedūras pakeitę ritualais mes saugome mūsų tautos „švarumą“, bet juk žlugdome verslą ir savo ekonomiką. Gal reikėtų gerokai pasverti, kur nuostoliai bus didesni?

Transportas, 2011 Nr. 1 (32). Kaip jus saugo ir gelbsti saugos ir gelbėjimo tarnybos?

Tie, kas turi mus gelbėti ir saugoti, rūpesčių mums nekelia. Sakyčiau, be priekaištų rajone dirba gaisrininkai ir medikai. Aš pats neturiu ir mūsų vežėjų klube pastaruoju metu negirdėti skundų dėl policijos ir kelių policijos. Užtat už viską atsigriebia Lenkijos kelių transporto inspekcijos pareigūnai. Stabdo mūsų vairuotojus bet kokia proga ir už menkiausią nusižengimą skiria tūkstantines baudas. Prisipažinsiu, kiekvieną savaitę miegame tarsi ant parako statinės, vis laukdami naujo įmonę žudančio pranešimo. Anksčiau daugiausia problemų turėdavome su Rusija, dabar Lietuvos vežėjai, ko gero, milijonais zlotų šelpia Lenkiją. Yra ir dar viena problema, neduodanti vežėjams ir, matyt, ne tik jiems, ramybės – mūsų mokesčių įstatymai. Jie keičiasi taip greitai, kad kitą sykį nusikaltėliu gali tapti ir be piktos valios. Dar gerai, kad Mokesčių inspekcija iš esmės pakeitė darbo stilių ir mūsų jau nelaiko potencialiu nusikaltėliu, pataria, pakonsultuoja. Nemalonumų kol kas išvengėme, tačiau kas žino, kas laukia rytoj...

VADOVŲ GALERIJA

Klausimas vadovams

■ Kas trugdo jūsų įmonės veiklai?
■ Kokią naudą jūsų verslui atneša įdiegtos inovacijos?
■ Kokie Jūsų lūkesčiai 2015 metams?
■ Kokie veiksniai daro įtaką jūsų įmonės veiklai?
■ Kaip paveiks jūsų įmonės veiklą euro įvedimas Lietuvoje?
■ Kokie jūsų lūkesčiai 2014 metams?
■ Kaip jūs vertinate valdžios institucijų paramą verslui?
■ Kokią konkurenciją jūsų įmonei kelia kitų ES šalių įmonės?
■ Kaip jums gali pakenkti nestabili situacija finansų rinkose?
■ Kaip vertinate pernykščius darbo rezultatus? Ar jie suteikė pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius?
■ Ar pasitikite Lietuvos įstatymais ir jų teisingumu?
■ Kokie jūsų lūkesčiai, keičiantis Lietuvos politinei valdžiai ?
■ Kokią naudą verslui teikia valstybės įmonės?
■ Kokią įtaką Lietuvos verslui gali turėti EK sprendimas įvesti griežtesnes sankcijas Baltarusijai?
■ Kokia 2012-ųjų metų pradžios ekonominė situacija?
■ Ko Jūs tikitės iš ateinančių metų ekonomikos?
■ Kaip jūsų vadovaujamoje įmonėje ruošiamasi galimai krizei?
■ Ar jus tenkina šalies mokyklose paruošiami specialistai?
■ Ar ES sprendimai turi įtakos Jūsų įmonės verslo konkurencingumui?
■ Kokius susijusius su ekologija mokesčius moka bendrovė ir kaip tai atsiliepia jos biudžetui?
■ Kokios grėsmės slypi sparčiai augančioje krovinių rinkoje?
■ Kaip stiprinamas Jūsų įmonės konkurencingumas ?
■ Kaip monopolizuotos verslo sritys paveikė jūsų darbą?
■ Kaip jus saugo ir gelbsti saugos ir gelbėjimo tarnybos?
■ 2011-ieji – permainų ar stagnacijos metai?
■ Ko tikitės iš pašto rinkos liberalizavimo, numatyto 2013 m.?
■ Krovinio praradimas – logistikos kasdienybė ar tragedija ? Ar gaisras kelte „LISCO Gloria “ ką nors ir ko nors pamokė?
■ Ar pasiteisino krovinių srautų prognozės ir kokius pokyčius matote 2011-aisais?
■ Kaip statysime kelius be ES fondų pinigų?
■ Kaip vertinate šių metų turistinį sezoną?
■ Kokius didžiausius sunkumus įžvelgiate transporto versle?
■ Kokių specialistų reikia transporto verslui?
■ Ar didėja krovinių srautai?
■ Kokius prekių srautus prognozuojate 2010–Iais?
■ Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?
■ Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?
■ Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?
■ Ką Lietuvos verslui reiškia Rytų rinka?
■ Kokia Jūsų nuomonė apie aukštas degalų kainas Lietuvoje?
■ Ar karmėlava ir šiauliai yra tinkamos vietos logistikos centrams statyti?
■ Kaip ketinate optimizuoti savo veiklą?
■ Kaip vertinate Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumą krovinių srautui tarp rytų ir vakarų?
■ Kuo logistikos sfera patraukli moterims?
■ Kada šalyje nuvilnys didžiausia bankrotų banga?
■ Kokius pokyčius savo veikloje regite 2009-aisiais?
■ Kaip vertinate Lietuvos muitinės darbą?
■ Ar Lietuva gali tapti logistikos valstybe ?
■ Kaip narystė ES paveikė Jūsų verslą?
■ Ar Lietuvai reikia naujo oro uosto?
■ Ar Klaipėdos uostas patrauklus krovinių gabentojams?
■ Kaip sprendžiate keleivinį transportą užklupusias bėdas?
■ Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?
■ Kokią veiklos strategiją pasirinkote 2008-iesiems?