SUSISIEKIMAS LOGISTIKA TECHNOLOGIJOS
ISSN 2029-4204
Transportas, 2011 Nr. 2 (33). Kaip monopolizuotos verslo sritys paveikė jūsų darbą?

Kiekviena įmonė monopolizuotųjų verslo struktūrų įtaką pajunta, matyt, savaip: vienus „smaugia“ energetikai, kitus – dujininkai, dar kitus – savivaldybės, kurių sprendimą gal ir gali apskųsti, tačiau rezultatų vargu ar besulauksi. Mums, sunkvežimių pardavėjams, visa laimė, su tokiomis organizacijomis reikalų nedaug, tad atsiskaitome su jomis kaip ir kiek priklauso ir laukiame eilinio kainų padidėjimo. O štai bankai – mūsų ir mūsų klientų didžiausias galvos skausmas. Vežėjų verslas jau prisikėlė iš beveik nebūties, transportininkai nespėja vykdyti užsakymų. Nespėja todėl, kad dalis mašinų jau susidėvėjo, dalis buvo išparduotos per krizę, tad transporto priemonių jau trūksta. Tačiau jų įsigyti be bankų paramos daugelis vežėjų neįstengia, o bankai, tarsi tas pasakos personažas liežuvį nudegęs kopūstų sriuba, kuris pučia ir darže, kopūstų lysvę išvydęs. Su didesnį parką turinčiais vežėjais jie dar kalba, o štai mažesnieji tapo absoliučiai priklausomi nuo bankų malonės. Net užstačius savo ir visos giminės turtą, gerokai viršijantį pirkinio kainą, negali būti tikras, kad paskolą gausi. Susidaro įspūdis, kad tokie klientai bankams neįdomūs ir nereikalingi, tad keliamos įvairiausios, kartais ir visai nepagrįstos, sąlygos. Tai vadinti verslo skatinimu liežuvis neapsiverčia. Žinoma, bankų darbuotojus galima suprasti: niekas nenori patirti nuostolių, tąsytis su areštuotais vežėjų sunkvežimiais ir užsiimti tuo, ką privalėtų daryti pardavėjai. Tačiau akivaizdu, kad bent vežėjų versle krizė baigėsi, tad transportininkai atsigaus tik tada, kai galės kuo daugiau ir kuo greičiau vežti. Mums labai padeda tai, kad lizingo veiklos ėmėsi patys sunkvežimių gamintojai. Pamatę jų sėkmę gal ir mūsų bankai įsidrąsins ir labiau atleis finansavimo stabdžius, kurie, kad ir kas būtų sakoma reklamose, vis dar iki galo neatleisti.

Stanislovas Kozelas
UAB „Ad Rem“
Generalinis direktorius
Transportas, 2011 Nr. 2 (33). Kaip monopolizuotos verslo sritys paveikė jūsų darbą?

Vargu ar žmonės, bent kartą turėję vienokių ar kitokių reikalų su monopolijomis, imtų tvirtinti, jog monopolija yra gerai. Paprastai būna gerai tik įmonei, neturinčiai konkurentų, juolab lygiaverčių varžovų. Tačiau tas gerumas taip pat sąlyginis: pirmiausia, be konkurencijos dirbanti įmonė anksčiau ar vėliau išsigimsta, antra – tu pas monopolininką ateini ne kaip lygiavertis verslo partneris, ne kaip derybininkas, o kaip prašytojas. Norės monopolininkas, duos tau vieną kainą, norės – kitą, nenorės – sugalvos tokių sąlygų, kad ir pats pradėsi galvoti, ką reikėtų padaryti, kad išvengtum jo nemalonės. Monopolija man atrodo žalinga ne tik finansine, bet ir psichologine prasme. Ji sukuria neigiamą emocinį foną, kuriame žmogus pasijunta prašytoju. Tuo tarpu jei jau išpažįstame laisvosios rinkos ideologiją, mes turėtume būti partneriai. O su partneriais tariamasi, deramasi, bet ne primetamos naujos sutartys su naujais tarifais. Būtų alternatyva, eitum pas kitą tiekėją. Tiesą sakant, Lietuvoje ir tas ėjimas kartais labai neapibrėžtas, o jo tikslingumas kelia didelių abejonių. Turiu galvoje elektros tiekėjų pasirinkimą: ir šiaip žiūrėjom, ir kitaip bandėm, bet taip ir nesupratome, išlošėme ką nors iš to pasirinkimo ar viskas liko kaip buvę. Valdžia nuolat kalba apie negailestingą kovą su korupcija, oligarchais ir monopolijomis, tačiau rezultatų, tiesą sakant, nelabai matome. Sakyčiau, kartais netgi priešingai: naujų monopolijų užuomazgų randi ten, kur jų anksčiau nebuvo. Kol kas plačiai reklamuojami viešieji logistikos centrai dar netapo tokia piktžaizde, tačiau sprendžiant iš to, kaip jie kuriami ir kokios funkcijos jiems numatomos, iki naujos monopolijos tėra vienas žingsnis.

Transportas, 2011 Nr. 2 (33). Kaip monopolizuotos verslo sritys paveikė jūsų darbą?

Teoriškai, žinoma, žinau, kad monopolija negerai buitiniam gyvenimui ir įmonės veiklai. Tačiau tas negerumo lygis, matyt, nuo daug ko priklauso. Nuo įmonės dydžio, nuo jos veiklos pobūdžio, nuo to, kiek tavo produkcija ar teikiamos paslaugos yra paklausios, nuo įmonės vadovo sugebėjimų tartis ir derėtis. Mūsų servisas, tegu ir specializuotas, vis dėlto nėra monopolistas. Jei automobilių vairuotojai pajustų, kad mes bandom žaisti išskirtinumu, jie bematant pasirinktų kitą, tegu ir nespecializuotą, servisą. Mes savo ruožtu taip pat perkame dalis iš skirtingų tiekėjų, su kuriais privalome rasti bendrą kalbą. Būtent ji, ta bendroji kalba, nemaža dalimi sušvelnina monopolijos pasekmes. Žinau, kad daug kas griežia dantį, pavyzdžiui, ant energetikų. Mes su jais taip pat aiškinomės santykius dėl kažkokios reaktyvinės elektros energijos koeficientų, atvirai pasakysiu, taip ir nesupratau, kas tai per žvėris. Tačiau besiaiškindami radome, kaip šį reikalą išspręsti taip, kad ir jie nenukentėtų, ir mes didelės skriaudos nepajustume. Gerų santykių strategija mums labai padeda ir derybose su patalpas mums nuomojančia įmone. Jos vadovai mato, kad mūsų darbo krūvis per metus labai skiriasi, tad sutarėme dėl skirtingo mokesčio už nuomą. Žinoma, nuomotojas gali užsispirti ir reikalauti savo, tačiau kas iš to laimėtų? O dabar mūsų servisui nereikia skolintis pinigų apyvartinėms lėšoms, o patalpas nuomojanti įmonė turi nuolatinį tvarkingai atsiskaitantį klientą. Taigi galiu pasakyti viena – ir monopolija, ir ne monopolija nėra savaime nei blogis, nei gėris, viskas priklauso nuo žmonių.

Transportas, 2011 Nr. 2 (33). Kaip monopolizuotos verslo sritys paveikė jūsų darbą?

Man liūdniausia tai, jog mes, kalbėdami apie monopolijas, iš esmės dažniausiai neišbrendame iš, sakyčiau, buitinio jų supratimo. Žinoma, čia monopolijų įtaką pajuntame bene plačiausiai ir daugeliui žmonių gana skaudžiai. Tačiau pro mūsų akis, deja, praslysta ne mūsų, o tarptautinių monopolijų veikla. Paprastas pavyzdys. Lietuviško kapitalo įmonė, veiklą pradėdama nuo nulio, sukuria kokį nors verslą. Per didelius vargus ir kančias ji „išeina į žmones“ ir ją staiga pamato didieji užsienio rykliai, laisvai nardantys po visą pasaulį ir ieškantys gardesnio kąsnelio. O kas gali būti skaniau už išplėtotą verslą, kurį gali nupirkti už skatikus, juolab kad jie toje šalyje atrodys it milžiniškas turtas. Nupirkus vieną tokią įmonę galima dairytis kitos, po jos dar vienos, kol galų gale užsienio kapitalo rankose atsiduria visas įmonių tinklas arba didžioji tam tikro verslo dalis. Pavyzdžių – nors vežimu vežk, tik mes apie tai mandagiai tylime, nes, matote, užsieniečiai, ką jie pagalvos. O jie, pajutę nuolaidžiavimą, kuris jiems savo šalyje būtų prilygintas nusikaltimui, pradeda diktuoti žaidimo taisykles. Po to mes nuoširdžiai stebimės ir nesuprantame, kodėl kai kurių prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje yra vienos didžiausių Europoje. Taigi, mano manymu, didžiausių problemų šalims pridaro ne nacionalinės monopolijos, kurias valstybė iš bėdos dar gali tramdyti, o monopolijų globalizacijos procesas. Virš pasaulio rezgamas naujas milžiniškas voratinklis, o mes – nieko neįtariančios muselės – diskutuojame apie elektros tarifus ir nutekamųjų vandenų valymo kainas. Nesakau, kad tai nesvarbu, diskutuoti reikia, tačiau metas pagaliau ir tinklą virš mūsų galvų išvysti.

VADOVŲ GALERIJA

Klausimas vadovams

■ Kas trugdo jūsų įmonės veiklai?
■ Kokią naudą jūsų verslui atneša įdiegtos inovacijos?
■ Kokie Jūsų lūkesčiai 2015 metams?
■ Kokie veiksniai daro įtaką jūsų įmonės veiklai?
■ Kaip paveiks jūsų įmonės veiklą euro įvedimas Lietuvoje?
■ Kokie jūsų lūkesčiai 2014 metams?
■ Kaip jūs vertinate valdžios institucijų paramą verslui?
■ Kokią konkurenciją jūsų įmonei kelia kitų ES šalių įmonės?
■ Kaip jums gali pakenkti nestabili situacija finansų rinkose?
■ Kaip vertinate pernykščius darbo rezultatus? Ar jie suteikė pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius?
■ Ar pasitikite Lietuvos įstatymais ir jų teisingumu?
■ Kokie jūsų lūkesčiai, keičiantis Lietuvos politinei valdžiai ?
■ Kokią naudą verslui teikia valstybės įmonės?
■ Kokią įtaką Lietuvos verslui gali turėti EK sprendimas įvesti griežtesnes sankcijas Baltarusijai?
■ Kokia 2012-ųjų metų pradžios ekonominė situacija?
■ Ko Jūs tikitės iš ateinančių metų ekonomikos?
■ Kaip jūsų vadovaujamoje įmonėje ruošiamasi galimai krizei?
■ Ar jus tenkina šalies mokyklose paruošiami specialistai?
■ Ar ES sprendimai turi įtakos Jūsų įmonės verslo konkurencingumui?
■ Kokius susijusius su ekologija mokesčius moka bendrovė ir kaip tai atsiliepia jos biudžetui?
■ Kokios grėsmės slypi sparčiai augančioje krovinių rinkoje?
■ Kaip stiprinamas Jūsų įmonės konkurencingumas ?
■ Kaip monopolizuotos verslo sritys paveikė jūsų darbą?
■ Kaip jus saugo ir gelbsti saugos ir gelbėjimo tarnybos?
■ 2011-ieji – permainų ar stagnacijos metai?
■ Ko tikitės iš pašto rinkos liberalizavimo, numatyto 2013 m.?
■ Krovinio praradimas – logistikos kasdienybė ar tragedija ? Ar gaisras kelte „LISCO Gloria “ ką nors ir ko nors pamokė?
■ Ar pasiteisino krovinių srautų prognozės ir kokius pokyčius matote 2011-aisais?
■ Kaip statysime kelius be ES fondų pinigų?
■ Kaip vertinate šių metų turistinį sezoną?
■ Kokius didžiausius sunkumus įžvelgiate transporto versle?
■ Kokių specialistų reikia transporto verslui?
■ Ar didėja krovinių srautai?
■ Kokius prekių srautus prognozuojate 2010–Iais?
■ Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?
■ Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?
■ Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?
■ Ką Lietuvos verslui reiškia Rytų rinka?
■ Kokia Jūsų nuomonė apie aukštas degalų kainas Lietuvoje?
■ Ar karmėlava ir šiauliai yra tinkamos vietos logistikos centrams statyti?
■ Kaip ketinate optimizuoti savo veiklą?
■ Kaip vertinate Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumą krovinių srautui tarp rytų ir vakarų?
■ Kuo logistikos sfera patraukli moterims?
■ Kada šalyje nuvilnys didžiausia bankrotų banga?
■ Kokius pokyčius savo veikloje regite 2009-aisiais?
■ Kaip vertinate Lietuvos muitinės darbą?
■ Ar Lietuva gali tapti logistikos valstybe ?
■ Kaip narystė ES paveikė Jūsų verslą?
■ Ar Lietuvai reikia naujo oro uosto?
■ Ar Klaipėdos uostas patrauklus krovinių gabentojams?
■ Kaip sprendžiate keleivinį transportą užklupusias bėdas?
■ Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?
■ Kokią veiklos strategiją pasirinkote 2008-iesiems?