SUSISIEKIMAS LOGISTIKA TECHNOLOGIJOS
ISSN 2029-4204
Transportas, 2008 Nr. 06. Kaip narystė ES paveikė Jūsų verslą?

Toks, koks yra šiandien, transporto ir logistikos verslas susiformavo būtent dėl narystės ES. Įstojus panaikinti kai kurie administraciniai apribojimai, pavyzdžiui, apribojimas didinti transporto priemonių parkus, atsirado galimybė aptarnauti „vidinius“ krovinių srautus tarp senųjų ES šalių, iš esmės pasikeitė darbo rinka bei vakariečių požiūris į vežėjus iš Rytų ir Vidurio Europos. Dėl aktyvaus vartojimo didėjimo išaugo transporto paslaugų paklausa Lietuvoje. Nepaisant tradicijų ir iki narystės vykusios pakankamai aktyvios plėtros, nuo 2004-ųjų iki pat šių metų transporto verslas išgyveno tikrą sprogimą – vilkikų skaičius padidėjo 80 proc., 20–30 proc. pagerėjo transporto priemonių panaudojimas. Dauguma iš jų pradėjo dirbti senosiose ES šalyse, iš esmės pasikeitė gabenimų kryptys, klientų struktūra. Kita vertus, ES plėtros poveikis yra ne tik teigiamas – dėl jo atsiradusi milžiniška konkurencija ir dar visai neseniai tarp vežėjų dominavusios nepagrįstai optimistinės nuotaikos yra viena iš svarbiausių priežasčių, lėmusių dabartinę krizę, kurios Lietuvos transporto sektoriuje dar nėra buvę. Aišku viena – narystė suteikė Lietuvos bei kitų naujųjų ES šalių transporto logistikos įmonėms milžiniškas galimybes dėl rinkų atvėrimo ir dėl aktyvaus Lietuvos ūkio augimo. Tai, kaip mes pasinaudosime šiomis galimybėmis, priklausys nuo mūsų pačių verslumo, patirties ir pastangų.

Transportas, 2008 Nr. 06. Kaip narystė ES paveikė Jūsų verslą?

Nacionalinė aviakompanija buvo privatizuota 2005 m., tad „flyLAL – Lithuanian Airlines“ pradėjo veiklą tada, kai Lietuva jau buvo tapusi ES nare. Privataus kapitalo valdoma oro bendrovė ėmėsi pertvarkyti įmonės valdymą ir veiklą bendroje ES aviacijos rinkoje, iš karto procesus derindama su bendrais ES reikalavimais. „flyLAL“ narystė ES reiškia pirmiausiai aukštus veiklos standartus – bendrovės veikla yra vykdoma pagal ES galiojančius bendruosius techninius reikalavimus, bendrąsias kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles. Be to, narystė ES lemia ir daug didesnes galimybes plėtoti verslą visoje Bendrijos erdvėje. Aktyviau plėtojamas verslas tarptautiniu mastu, daugiau organizuojama poilsinių ir pažintinių kelionių, bevizis režimas supaprastino keliones – visa tai lemia didesnius keleivių srautus. Antra vertus, ES lemia ir kur kas intensyvesnę konkurenciją – ne tik Lietuvos, Baltijos šalių, bet ir ES mastu. „flyLAL“ konkuruoja labai aktyviai, perėmė iniciatyvą ir tapo konkurencijos sąlygas šalies rinkoje diktuojančia aviakompanija, vykdančia aktyvią politiką. Tokia strategija davė rezultatų. Aviakompanijoms konkuruojant, pirmiausiai laimi keleiviai – mažėja kainos ir gerėja aptarnavimas.

Transportas, 2008 Nr. 06. Kaip narystė ES paveikė Jūsų verslą?

Kartais sunku atriboti gerąsias ir blogąsias narystės ES puses. Dabar labai dažnai spekuliuojama sąvoka „Europos Sąjunga“. Jeigu suinteresuotos grupės nori kažką „prastumti“, tai sako: taip liepia ES. Taip ir lieka neaišku, ar tikrai taip yra, ar tuo tik dangstomasi. Mes turime tiksliai žinoti ES direktyvas. Mūsų verslui buvo geriau tada, kai Lietuva nebuvo ES nare. Kodėl? Nebuvo tiek daug vežėjų, taigi nebuvo ir tokios didelės konkurencijos. Dabar išgyvenam ne tik bendrą ekonominę krizę, bet dar ir patys sau tokią pasidarėme, didindami automobilių skaičių. Kitos valstybės dirba kitaip, o mes didiname automobilių skaičių ir šaukiame, kad tai yra ES nuostata. Kartais atrodo, kad ES – kenkėjas, bet iš tiesų mes patys sau sukuriame krizę. Prieš tapimą ES nariais, vežėjams buvo palankesnė situacija, nes buvo nustatytos kvotos, ribojamas automobilių skaičius.

Transportas, 2008 Nr. 06. Kaip narystė ES paveikė Jūsų verslą?

Mūsų verslui narystė ES iš pradžių suteikė didelę naują rinką, kurioje mes buvome naujokai, bet su mažesnėmis sąnaudomis galėjome dirbti už mažesnę kainą, nei anksčiau įstojusių šalių transporto kompanijos. Tai suteikė motyvacijos transporto parkų plėtrai. Mes buvome labai patrauklūs užsienio kompanijoms, nes galėjome tapti jų subrangovais. Taip ir įvyko. Po to išaugo sąnaudos ir padidėjo konkurencija, dėl kurios ES rinka tapo nebeįdomi: per maži paslaugų įkainiai, didelės kelių ir degalų kainos. Dabar, kai dar daugiau šalių tapo ES narėmis, mūsų transportui ten nebėra ką veikti, todėl sukame į Rytų pusę. ES mums šiandien sutaupo laiko, nes greičiau pervažiuojame sienas, nebėra eilių, sumažėjo dokumentų vežant ES teritorijoje. Gerai ir tai, kad galime susigrąžinti PVM už degalus ir kelių mokesčius. Tai – keletas privalumų, kurie leidžia šiek tiek sutaupyti.

Anders Refsgaard
AB „DFDS LISCO“
Generalinis direktorius
Transportas, 2008 Nr. 06. Kaip narystė ES paveikė Jūsų verslą?

Kadangi bet koks reiškinys turi dvi puses, nėra jokių abejonių, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje turėjo ir teigiamos, ir neigiamos įtakos mūsų verslui. Laisvas prekių judėjimas, panaikinta pasienio kontrolė, teisinės bazės harmonizavimas iš vienos pusės skatina ekonominius mainus, iš kitos – didina konkurenciją. Po įstojimo į ES, mūsų linijos iš Klaipėdos į Vokietijos uostus Kylį ir Zasnicą susidūrė su padidėjusia kelių per Lenkiją konkurencija, kuri turi įtakos šiomis linijomis gabenamų krovinių srautui. Pastebimas stabilus keltų linijos iš Klaipėdos į Švedijos uostą Karlshamną augimas. Iš esmės narystės ES poveikį mūsų verslui reikia vertinti kaip teigiamą – tai ypač akivaizdu stebint keleivių, keliaujančių mūsų keltais, srautų didėjimą.

VADOVŲ GALERIJA

Klausimas vadovams

■ Kas trugdo jūsų įmonės veiklai?
■ Kokią naudą jūsų verslui atneša įdiegtos inovacijos?
■ Kokie Jūsų lūkesčiai 2015 metams?
■ Kokie veiksniai daro įtaką jūsų įmonės veiklai?
■ Kaip paveiks jūsų įmonės veiklą euro įvedimas Lietuvoje?
■ Kokie jūsų lūkesčiai 2014 metams?
■ Kaip jūs vertinate valdžios institucijų paramą verslui?
■ Kokią konkurenciją jūsų įmonei kelia kitų ES šalių įmonės?
■ Kaip jums gali pakenkti nestabili situacija finansų rinkose?
■ Kaip vertinate pernykščius darbo rezultatus? Ar jie suteikė pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius?
■ Ar pasitikite Lietuvos įstatymais ir jų teisingumu?
■ Kokie jūsų lūkesčiai, keičiantis Lietuvos politinei valdžiai ?
■ Kokią naudą verslui teikia valstybės įmonės?
■ Kokią įtaką Lietuvos verslui gali turėti EK sprendimas įvesti griežtesnes sankcijas Baltarusijai?
■ Kokia 2012-ųjų metų pradžios ekonominė situacija?
■ Ko Jūs tikitės iš ateinančių metų ekonomikos?
■ Kaip jūsų vadovaujamoje įmonėje ruošiamasi galimai krizei?
■ Ar jus tenkina šalies mokyklose paruošiami specialistai?
■ Ar ES sprendimai turi įtakos Jūsų įmonės verslo konkurencingumui?
■ Kokius susijusius su ekologija mokesčius moka bendrovė ir kaip tai atsiliepia jos biudžetui?
■ Kokios grėsmės slypi sparčiai augančioje krovinių rinkoje?
■ Kaip stiprinamas Jūsų įmonės konkurencingumas ?
■ Kaip monopolizuotos verslo sritys paveikė jūsų darbą?
■ Kaip jus saugo ir gelbsti saugos ir gelbėjimo tarnybos?
■ 2011-ieji – permainų ar stagnacijos metai?
■ Ko tikitės iš pašto rinkos liberalizavimo, numatyto 2013 m.?
■ Krovinio praradimas – logistikos kasdienybė ar tragedija ? Ar gaisras kelte „LISCO Gloria “ ką nors ir ko nors pamokė?
■ Ar pasiteisino krovinių srautų prognozės ir kokius pokyčius matote 2011-aisais?
■ Kaip statysime kelius be ES fondų pinigų?
■ Kaip vertinate šių metų turistinį sezoną?
■ Kokius didžiausius sunkumus įžvelgiate transporto versle?
■ Kokių specialistų reikia transporto verslui?
■ Ar didėja krovinių srautai?
■ Kokius prekių srautus prognozuojate 2010–Iais?
■ Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?
■ Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?
■ Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?
■ Ką Lietuvos verslui reiškia Rytų rinka?
■ Kokia Jūsų nuomonė apie aukštas degalų kainas Lietuvoje?
■ Ar karmėlava ir šiauliai yra tinkamos vietos logistikos centrams statyti?
■ Kaip ketinate optimizuoti savo veiklą?
■ Kaip vertinate Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumą krovinių srautui tarp rytų ir vakarų?
■ Kuo logistikos sfera patraukli moterims?
■ Kada šalyje nuvilnys didžiausia bankrotų banga?
■ Kokius pokyčius savo veikloje regite 2009-aisiais?
■ Kaip vertinate Lietuvos muitinės darbą?
■ Ar Lietuva gali tapti logistikos valstybe ?
■ Kaip narystė ES paveikė Jūsų verslą?
■ Ar Lietuvai reikia naujo oro uosto?
■ Ar Klaipėdos uostas patrauklus krovinių gabentojams?
■ Kaip sprendžiate keleivinį transportą užklupusias bėdas?
■ Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?
■ Kokią veiklos strategiją pasirinkote 2008-iesiems?