SUSISIEKIMAS LOGISTIKA TECHNOLOGIJOS
ISSN 2029-4204
Jevgenijus Stolovickis
Asociacija „Linava“
Keleivinio transporto skyriaus vadovas
Transportas, 2008 Nr. 03. Kaip sprendžiate keleivinį transportą užklupusias bėdas?

Viena didžiausių problemų šiuo metu – savivaldybių uždelsti atsiskaitymai su vežėjais. Jie turėtų gauti pinigus laiku, tačiau savivaldybės delsia, kaupiasi milijoninės skolos. Vežėjai kol kas negali nieko pakeisti, nes vietinio susisiekimo padėtį kontroliuoja savivaldybės: jos nustato maršrutus, kelionės laiką, kainą. Privatūs autobusai – taip pat savotiška problema, nes pažeidžiamos keleivių teisės naudotis įsigytu mėnesiniu bilietu. Privačiuose autobusuose nei mėnesinis, nei spaudos pardavimo vietose pirktas vienkartinis bilietas negalioja. Keleiviai privalo pirkti tokį patį bilietą, tačiau būtinai autobuse. Tokia politika nėra palanki keleivių vežėjams. Jie privalo dirbti bendra sistema. Nesame prieš privačius vežėjus, tačiau manome, kad čia turėtų galioti bendras mėnesinis bilietas. Šiuo metu atrodo, kad privatūs vežėjai kur kas mažiau kontroliuojami, nėra aišku, ar bilietų aparatai turi fiskalinę atmintį, ar visada keleiviams duodami bilietai.

Gintaras Nakutis
AB Vilniaus autobusai
Generalinis direktorius
Transportas, 2008 Nr. 03. Kaip sprendžiate keleivinį transportą užklupusias bėdas?

Situacija dėl Vilniaus miesto savivaldybės atsiskaitymų – bene sudėtingiausia Lietuvoje. Šiuo metu Vilniaus savivaldybė mums skolinga 42 mln. litų. Bėda ta, kad kol kas savivaldybės biudžete nėra numatyta lėšų skoloms grąžinti. Tų pinigų labai reikia, nes sąnaudos kur kas didesnės nei kituose miestuose: dideli keleivių vežimo atstumai, o vienkartinių ir mėnesinių bilietų kainos – vienos mažiausių Lietuvoje. Tikimės, kad, kaip ir buvo žadėta, šį rugsėjį savivaldybė grąžins skolas. Šiuo metu apie parko atnaujinimą negalvojame, nes jėgas telkiame naujam projektui įgyvendinti: greitai Vilniaus gatvėse pasirodys 100 naudotų žemagrindžių gamtinėmis dujomis varomų autobusų. Kai tik bus įgyvendintas šis projektas, seni autobusai „Ikarus“ Vilniaus gatvėse nebepasirodys, tačiau juos bus galima užsisakyti privatiems reisams. Norinčiųjų tikrai bus, nes degalų sąnaudos kur kas mažesnės negu žemagrindžių su automatinėmis pavarų dėžėmis. Šiuo metu turime 13 „Ikarus“ markės autobusų. Metų pabaigoje bus įdiegta nauja sistema: atsisakysime paprastų ir elektroninių komposterių, taip pat nebebus popierinių mėnesinių bilietų. Šį projektą vykdo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savivaldybės. Situacija gerėja, tačiau vis dar išlieka ta pati problema – kvalifikuotų vairuotojų trūkumas. Šiuo metu Vilniaus autobusai galėtų įdarbinti 50 vairuotojų. Nors šiais metais algos padidėjo 4 proc., tačiau vairuotojų antplūdžio nesulaukta, jaunų žmonių beveik nėra. Vairuotojų amžiaus vidurkis šiuo metu – daugiau nei 50 metų. Dėl vairuotojų stygiaus parko plėsti neketiname.

Mindaugas Grigelis
AB Kauno autobusai
Generalinis direktorius
Transportas, 2008 Nr. 03. Kaip sprendžiate keleivinį transportą užklupusias bėdas?

Ką daryti, kai degalų kainos auga taip sparčiai, kol kas nežino nė vienas vežėjas. Asociacijos vardu reikalaujame iš Vyriausybės, kad pagaliau leistų laisvai importuoti degalus iš kitų šalių, liberalizuotų degalų rinką. Keleivių vežėjams būtinos degalų akcizo lengvatos, nes esame pati jautriausia socialine prasme transporto dalis. Siekiame, kad akcizas būtų sumažintas tiek, kiek numatyta kituose keleivius gabenančiuose sektoriuose. Pavyzdžiui, lėktuvų kurui netaikomas akcizas, o tai žymiai pagerina jų konkurencingumą kelių transporto atžvilgiu. Sąlygos turėtų būti vienodos. Kaune, kaip ir kituose miestuose, trūksta vairuotojų. Jaunų žmonių sulaukiame retai, jei ir ateina, tai ilgai neužsibūna – išmoksta vairuoti autobusą ir išeina į kitą įmonę vežti krovinių tarptautiniais maršrutais. Padidinome algas 20 proc., tad tikimės, kad tai padės pritraukti daugiau kvalifikuotų vairuotojų. Dabar galėtume įdarbinti maždaug 50 žmonių. Jeigu kalbėtume apie naujų technologijų diegimą Kauno mieste, tai pastebėtume, kad jis neatsilieka nuo kitų didžiųjų miestų. Rugsėjį bus įdiegti modernūs elektroniniai bilietai. Jie bus tinkami naudoti ne tik viešajame transporte, bet ir kitur, pavyzdžiui, jais bus galima atsiskaityti už automobilių stovėjimą. Kauno mieste beveik visuose autobusuose įdiegti elektroniniai komposteriai, o senųjų, ne elektroninių, likę tik tiek, kiek yra „Ikarus“ markės autobusų. Nuo šių metų spalio Kaune autobusai „Ikarus“ nebebus naudojami, nepaisant to, kad jie ekonomiški. Nors sutaupoma degalų, tačiau prarandama keleivių.

Transportas, 2008 Nr. 03. Kaip sprendžiate keleivinį transportą užklupusias bėdas?

Klaipėdoje situacija kitokia: savivaldybė Klaipėdos autobusų parkui neskolinga. Taip yra todėl, kad mes lėšas gauname ne tiesiogiai iš savivaldybės, bet iš VšĮ Klaipėdos keleivinis transportas. Tokia sistema gera, nes leidžia reguliuoti konkurenciją, visi dirba vienodomis sąlygomis ir gauna pinigus atsižvelgiant į nuvažiuotus kilometrus. Privačių mikroautobusų vairuotojai nėra labai dideli konkurentai, nes jie turi savo keleivius, mes – savo. Vienintelė problema ta, kad jie dažnai dubliuoja mūsų maršrutus, važiuoja pačiu geriausiu laiku, kai daugiausia keleivių. Dėl bilietų kainų irgi viskas gerai, nes, jei kainos didinamos Klaipėdos autobusų parkui, jos didinamos ir privatiems vežėjams. Balandį Klaipėdos mieste vienkartinio bilieto kaina buvo padidinta iki 1,50 lito, o važiuojantiesiems mikroautobusais – iki 2,20 lito. Nepaisant to, kad kainos kyla, keleivių, važiuojančių viešuoju transportu, daugėja. Stengiamės nuolat atnaujinti autobusų parką. Nuo 2005 m. nebenaudojame senų autobusų „Ikarus“. Mūsų autobusai vokiški, geros kokybės. Kasmet stengiamės nupirkti bent po kelis autobusus. Pernai įsigijome du, šiais metais ketiname pirkti tris. Parengėme projektą, tikimės jį laimėti ir gauti 140 mln. litų autobusams pirkti. Kol kas turime tik penkis gamtinėmis dujomis varomus autobusus, bet ateityje, jei jų naudojimas atsipirks, ketiname įsigyti daugiau. Taip išspręstume beprotiškai brangstančių degalų problemą. Turime ir kitų planų – juos jau greitai pradėsime įgyvendinti: ketiname statyti naują autobusų stotį, sutvarkyti aplinką, įrengti plovyklą. Šiais metais pradėjo veikti techninės diagnostikos centras. Kol kas padėtis gera, vairuotojų netrūksta, nes darbuotojams suteikiame geras darbo sąlygas. Ketiname didinti algas. Numatoma, kad tie, kurie dirbs 200 valandų per mėnesį, galės užsidirbti daugiau nei 3 tūkst. litų.

Transportas, 2008 Nr. 03. Kaip sprendžiate keleivinį transportą užklupusias bėdas?

Savivaldybė šiuo metu Panevėžio autobusų parkui skolinga daugiau nei milijoną litų, skolos auga – šių metų sausio 1 d. skola buvo 900 tūkst. litų. Prieš keletą metų padėtis buvo stabilesnė, savivaldybė skolas grąžindavo laiku. Dabar reikiamas biudžetas nesurenkamas, o savivaldybėms transportas nėra prioritetas. Žadama skolas grąžinti iki metų pabaigos. Jos didina mūsų sąnaudas, esame priversti imti kreditų, aišku, bankai juos teikia ganėtinai noriai, tačiau turime mokėti palūkanas, tad tai anksčiau ar vėliau atsisuka prieš mus ir netgi keleivius – norint pelningai dirbti, tenka didinti bilietų kainas. Kol kas priimtas savivaldybės sprendimas bilietų kainų Panevėžio mieste nedidinti. Mūsų mieste bilietų kainos mažiausios Lietuvoje. Spaudos pardavimo vietose vienkartinis bilietas kainuoja vieną litą, o autobuse – 1,30 lito. Nors bilietų kainos kol kas stabilios, tačiau, nepaisant to, didiname algas vairuotojams. Pernai jos buvo padidintos 30 proc., šiemet ketiname didinti 28 procentais. Kylančios degalų kainos gąsdina, tačiau vis dėlto dirbame pelningai. Mikroautobusų vairuotojai, „parazituodami“ mieste, pelną sumažina, tačiau į tai valdžia neatsižvelgia. Niekur kitur pasaulyje viešojo transporto srityje nėra taip, kaip Lietuvoje. Mūsų šalyje nesuformuota visuomeninio transporto koncepcija: kiekviena savivaldybė daro ką nori ir kaip nori. Šiemet Panevėžyje keleivių skaičius išaugo 7 proc., tačiau savivaldybė į tai neatsižvelgia ir viešojo transporto srities nelaiko prioritetu. Panevėžio ir Šiaulių savivaldybės vienintelės Lietuvoje nedalyvavo projekte, kad būtų įdiegta elektroninė sistema autobusuose. Savo lėšomis to padaryti neįstengiame, nes tai didžiulės investicijos – tam reikėtų apie 2 mln. litų. Kasmet maždaug pusantro milijono litų skiriame parkui atnaujinti. Lėšas, uždirbtas iš tarptautinių vežimų, skiriame autobusams pirkti. Pernai nusipirkome 10 autobusų.

VADOVŲ GALERIJA

Klausimas vadovams

■ Kas trugdo jūsų įmonės veiklai?
■ Kokią naudą jūsų verslui atneša įdiegtos inovacijos?
■ Kokie Jūsų lūkesčiai 2015 metams?
■ Kokie veiksniai daro įtaką jūsų įmonės veiklai?
■ Kaip paveiks jūsų įmonės veiklą euro įvedimas Lietuvoje?
■ Kokie jūsų lūkesčiai 2014 metams?
■ Kaip jūs vertinate valdžios institucijų paramą verslui?
■ Kokią konkurenciją jūsų įmonei kelia kitų ES šalių įmonės?
■ Kaip jums gali pakenkti nestabili situacija finansų rinkose?
■ Kaip vertinate pernykščius darbo rezultatus? Ar jie suteikė pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius?
■ Ar pasitikite Lietuvos įstatymais ir jų teisingumu?
■ Kokie jūsų lūkesčiai, keičiantis Lietuvos politinei valdžiai ?
■ Kokią naudą verslui teikia valstybės įmonės?
■ Kokią įtaką Lietuvos verslui gali turėti EK sprendimas įvesti griežtesnes sankcijas Baltarusijai?
■ Kokia 2012-ųjų metų pradžios ekonominė situacija?
■ Ko Jūs tikitės iš ateinančių metų ekonomikos?
■ Kaip jūsų vadovaujamoje įmonėje ruošiamasi galimai krizei?
■ Ar jus tenkina šalies mokyklose paruošiami specialistai?
■ Ar ES sprendimai turi įtakos Jūsų įmonės verslo konkurencingumui?
■ Kokius susijusius su ekologija mokesčius moka bendrovė ir kaip tai atsiliepia jos biudžetui?
■ Kokios grėsmės slypi sparčiai augančioje krovinių rinkoje?
■ Kaip stiprinamas Jūsų įmonės konkurencingumas ?
■ Kaip monopolizuotos verslo sritys paveikė jūsų darbą?
■ Kaip jus saugo ir gelbsti saugos ir gelbėjimo tarnybos?
■ 2011-ieji – permainų ar stagnacijos metai?
■ Ko tikitės iš pašto rinkos liberalizavimo, numatyto 2013 m.?
■ Krovinio praradimas – logistikos kasdienybė ar tragedija ? Ar gaisras kelte „LISCO Gloria “ ką nors ir ko nors pamokė?
■ Ar pasiteisino krovinių srautų prognozės ir kokius pokyčius matote 2011-aisais?
■ Kaip statysime kelius be ES fondų pinigų?
■ Kaip vertinate šių metų turistinį sezoną?
■ Kokius didžiausius sunkumus įžvelgiate transporto versle?
■ Kokių specialistų reikia transporto verslui?
■ Ar didėja krovinių srautai?
■ Kokius prekių srautus prognozuojate 2010–Iais?
■ Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?
■ Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?
■ Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?
■ Ką Lietuvos verslui reiškia Rytų rinka?
■ Kokia Jūsų nuomonė apie aukštas degalų kainas Lietuvoje?
■ Ar karmėlava ir šiauliai yra tinkamos vietos logistikos centrams statyti?
■ Kaip ketinate optimizuoti savo veiklą?
■ Kaip vertinate Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumą krovinių srautui tarp rytų ir vakarų?
■ Kuo logistikos sfera patraukli moterims?
■ Kada šalyje nuvilnys didžiausia bankrotų banga?
■ Kokius pokyčius savo veikloje regite 2009-aisiais?
■ Kaip vertinate Lietuvos muitinės darbą?
■ Ar Lietuva gali tapti logistikos valstybe ?
■ Kaip narystė ES paveikė Jūsų verslą?
■ Ar Lietuvai reikia naujo oro uosto?
■ Ar Klaipėdos uostas patrauklus krovinių gabentojams?
■ Kaip sprendžiate keleivinį transportą užklupusias bėdas?
■ Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?
■ Kokią veiklos strategiją pasirinkote 2008-iesiems?