SUSISIEKIMAS LOGISTIKA TECHNOLOGIJOS
ISSN 2029-4204
Transportas, 2010 Nr. 6 (27). Kaip statysime kelius be ES fondų pinigų?

Galvojama, kad kai baigsis 2007–2013 m. laikotarpio ES Sanglaudos fondo lėšos, skirtos keliams statyti ir taisyti, ateis pasaulio pabaiga. Tačiau nieko čia baisaus nėra. Tiesiog reikalingas stiprus politinis darbas Briuselyje, kad pinigai ir toliau būtų skiriami. Reikia imti pavyzdį iš kitų valstybių, pavyzdžiui, Italijos. Kiti keliai surinkti pinigų neatrodo labai realūs. Jei bandysime surinkti kelių statybai ir remontui reikalingus pinigus iš mokamų kelių, manau, toks variantas Lietuvoje visiškai nepasitvirtins. Mūsų valstybė pernelyg maža. Tokių kelių esmė – galimybė važiuoti geru keliu ilgus maršrutus. Galiausiai kiekvienam tokiam mokamam keliui reikalinga padaryti apvažiuojamąjį maršrutą, o mes neturime ir tokios galimybės. Galima per prievartą padaryti brangesnius kelius sunkiasvoriam ir keleiviniam transportui, tačiau ir tai būtų nenaudinga, kadangi skriaustume vežėjus. Šiuo metu 55 proc. degalų akcizo skiriama kelių statybai ir remontui. Prieš krizę šis skaičius siekė apie 85 proc. Jei nusprendėme mažinti skiriamą keliams pinigų kiekį, reiškia, nesitikime plėtoti jų sistemos. Jei norime gerų kelių, šie pinigai neturi būti skiriami pensijoms ir mokytojų algoms. Geležinkelininkų siūlymai atriekti dar 5 proc. akcizo ir skirti jį geležinkelio infrastruktūrai plėtoti, mano manymu, turi būti nagrinėjami, bet geležinkelininkai patys neišnaudoja visų jiems skirtų ES fondų lėšų. Manau, tai yra dar vienas „pasipinigavimas“. Lietuva taip pat pernelyg maža, kad vystytume geležinkelio vežimus, pasaulinėje praktikoje jie ekonomiškai apsimoka, jei atstumai siekia apie 600 km. Valstybė ir taip subsidijuoja keleivių vežimą, tad jei dar skirtume pinigų iš akcizo, rinka būtų iškreipiama. Reikėtų nuspręsti, ar tai politinis, ar ekonominis sprendimas. Jei plėtoti geležinkelį ir skirti jam daugiau lėšų yra politinis sprendimas, pinigai turėtų būti skiriami iš biudžeto. Jei sprendimas vis dėlto ekonominis, tuomet reikia žiūrėti ekonominę naudą, nagrinėti skirtingus variantus. Tačiau paprastai kalbant, kyla klausimas, kodėl kelių statybos įmonės turėtų subsidijuoti nerentabilų geležinkelį?

Transportas, 2010 Nr. 6 (27). Kaip statysime kelius be ES fondų pinigų?

Šiuo metu vežėjų ir kelių naudotojų mokami mokesčiai yra pakankamai dideli, todėl ir kelių infrastruktūrai plėtoti, pasibaigus ES Sanglaudos fondo lėšoms, jų nereikėtų didinti. Kelių mokestis jau šiandien egzistuoja, visi pagrindiniai keliai yra mokami. 20 litų už vieną dieną yra pakankamai didelė suma, panašiai kaip rinkliavos Olandijoje ar Belgijoje, todėl už tokią sumą kelius galima bent prižiūrėti. Manau, jei pinigų vis dėlto neužtektų, vertėtų pagalvoti apie akcizo dalies, skiriamos kelių statybai ir remontui, didinimą. Neigiamai žiūriu į geležinkelio kompanijos siūlymus dalį akcizo skirti jų infrastruktūrai. Ši kompanija pati nustato tarifus, kurie yra gana aukšti, į juos įskaičiuotas ir infrastruktūros mokestis, jie gauna valstybės dotacijų, todėl dar kartą dotuoti juos neverta.

Transportas, 2010 Nr. 6 (27). Kaip statysime kelius be ES fondų pinigų?

Visuomet yra galimybė dar kelti degalų akcizą, tačiau tai nebūtų pats geriausias sprendimas. Kelių finansavimui galima skirti pinigus ne tik iš akcizo mokesčio, bet ir iš kitų galimų mokesčių, pavyzdžiui, automobilio mokesčio, kuris pastaruoju metu užmirštas. Akcizas mokamas į valstybės biudžetą, todėl jo skirstymas yra politinis reikalas. Aišku, keliams galėtų atitekti didesnė jo dalis, kelininkai tikriausiai nori, kad visas mokestis eitų vien keliams, tačiau taip niekada nebus. Apie geležinkelininkų siūlymą 5 proc. akcizo skirti geležinkelio infrastruktūrai galvoju neigiamai, esu kategoriškai prieš tokius siūlymus. Nei viena transporto bendrovė nevaldo kelių tinklo Lietuvoje, jis yra valstybės žinioje, juo naudojasi visi ir todėl pinigai jam taisyti skiriami iš mokesčių mokėtojų. Tuo metu geležinkelio infrastruktūra yra „Lietuvos geležinkelių“ nuosavybė, jie turi išimtinę teisę nustatyti gabenimo tarifus, tai yra savarankiška bendrovė, nors jos akcijos ir priklauso valstybei. Jų reikalas subalansuoti savo pajamas ir išlaidas taip, kad viskam užtektų. Manau, jie turi pakankamai pajamų tam, kad nekištų rankų į biudžetą.

Transportas, 2010 Nr. 6 (27). Kaip statysime kelius be ES fondų pinigų?

Manau, vienas paprasčiausių būdų – atkurti sumažintą finansavimą keliams iš biudžeto. Prisiminkime, kad šiemet jis buvo sumažintas 3 kartus, o tai reiškia, kad tris kartus mažiau darbų bus padaryta. Į biudžetą mokami skirtingi mokesčiai – degalų, dujų akcizas, todėl jei padidintume skiriamų lėšų kiekį, galėtume kelius prižiūrėti ir be ES fondų lėšų. Lietuvoje kelių mokesčiai krovininiam ir keleiviniam transportui ir taip yra pakankamai dideli, todėl dar juos didinti būtų tiesiog neprotinga. Keleivinio ir krovininio transporto vežėjams šiuo metu ne patys geriausi laikai, jie ypač sunkiai išgyveno sunkmetį, todėl didesni mokesčiai skaudžiai jiems atsilieptų. Kalbant apie degalų akcizo skirstymą, niekaip nematyčiau galimybės jo dalį skirti geležinkelių infrastruktūrai plėtoti. Įstatymas yra pritaikytas kelių transporto sistemai, suderintas su ES direktyvomis. Jei geležinkelininkai norėtų gauti pinigų iš biudžeto, turėtų paruošti atskiro teisės akto projektą, kuris būtų pritaikytas geležinkelio transporto sistemai.

Šarūnas Baublys
Susisiekimo ministerija
Kelių ir civilinės aviacijos departamento direktorius
Transportas, 2010 Nr. 6 (27). Kaip statysime kelius be ES fondų pinigų?

Apie ES sanglaudos fondo pinigų mažėjimą buvo mąstyta jau ir pernai. ES lėšos, skiriamos kelių sistemai plėtoti, suprogramuotos taip, kad jos visąlaik iki 2013 m. mažės. Šiemet skirta 660 mln. litų, kitąmet jau kiek daugiau nei 400 mln. litų, 2012 m. – tik 150 mln. litų, o jau 2013 m. gali likti tik trupiniai. Gali būti įvairių būdų ieškoti kelių finansavimo. Galbūt kai kurie sektoriai nespės įsisavinti jiems skirtų ES fondo lėšų, todėl pinigai bus perskirstyti kelių statybai. Lengviausia būtų perskirstyti iš transporto sektoriui skirtų lėšų. Gali būti, kad visko nespės įsisavinti geležinkeliai, todėl keliams pinigai bus skiriami iš šių lėšų. Realiausias ir pat paprasčiausias būdas būtų padidinti degalų akcizo dalį, skiriamą keliams. 2000 m. net 80 proc. akcizo buvo skiriama keliams statyti ir remontuoti, šiandien tik 55 proc., o faktiškai – dar mažiau. Finansų ministerijai pateikėme siūlymus didinti akcizo dalį, skiriamą keliams 2012 m. iki 65 proc., o 2013 – iki 85 proc. Tai galima padaryti labai greitai, juk tereikia įstatyme pakeisti vieną skaičių, užtruktų vos tris mėnesius. Jei matytume, kad 2011 m. pabaigoje lėšų trūksta, greitai galėtume padidinti akcizo dalį 10 proc. Taip pat yra ir kitų mokesčių, iš kurių surenkamų lėšų pinigai galėtų būti skirti keliams – mokestis už naudojimąsi keliais, lengvųjų automobilių apmokestinimas. Dabar gaji nuostata nedidinti mokesčių, tačiau jei juos pagrįstume, manau, dauguma žmonų suvoktų naudą. Galėtų būti apmokestinami tik dideli, seni bei taršūs automobiliai, o maži ir ekologiški – ne. Siūlymų dalį degalų akcizo skirti geležinkelio sistemai plėtoti būta, net paruoštas įstatymo projektas ir yra įvairių svarstymų ministerijoje. Koks bus priimtas sprendimas, kol kas nėra aišku.

VADOVŲ GALERIJA

Klausimas vadovams

■ Kas trugdo jūsų įmonės veiklai?
■ Kokią naudą jūsų verslui atneša įdiegtos inovacijos?
■ Kokie Jūsų lūkesčiai 2015 metams?
■ Kokie veiksniai daro įtaką jūsų įmonės veiklai?
■ Kaip paveiks jūsų įmonės veiklą euro įvedimas Lietuvoje?
■ Kokie jūsų lūkesčiai 2014 metams?
■ Kaip jūs vertinate valdžios institucijų paramą verslui?
■ Kokią konkurenciją jūsų įmonei kelia kitų ES šalių įmonės?
■ Kaip jums gali pakenkti nestabili situacija finansų rinkose?
■ Kaip vertinate pernykščius darbo rezultatus? Ar jie suteikė pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius?
■ Ar pasitikite Lietuvos įstatymais ir jų teisingumu?
■ Kokie jūsų lūkesčiai, keičiantis Lietuvos politinei valdžiai ?
■ Kokią naudą verslui teikia valstybės įmonės?
■ Kokią įtaką Lietuvos verslui gali turėti EK sprendimas įvesti griežtesnes sankcijas Baltarusijai?
■ Kokia 2012-ųjų metų pradžios ekonominė situacija?
■ Ko Jūs tikitės iš ateinančių metų ekonomikos?
■ Kaip jūsų vadovaujamoje įmonėje ruošiamasi galimai krizei?
■ Ar jus tenkina šalies mokyklose paruošiami specialistai?
■ Ar ES sprendimai turi įtakos Jūsų įmonės verslo konkurencingumui?
■ Kokius susijusius su ekologija mokesčius moka bendrovė ir kaip tai atsiliepia jos biudžetui?
■ Kokios grėsmės slypi sparčiai augančioje krovinių rinkoje?
■ Kaip stiprinamas Jūsų įmonės konkurencingumas ?
■ Kaip monopolizuotos verslo sritys paveikė jūsų darbą?
■ Kaip jus saugo ir gelbsti saugos ir gelbėjimo tarnybos?
■ 2011-ieji – permainų ar stagnacijos metai?
■ Ko tikitės iš pašto rinkos liberalizavimo, numatyto 2013 m.?
■ Krovinio praradimas – logistikos kasdienybė ar tragedija ? Ar gaisras kelte „LISCO Gloria “ ką nors ir ko nors pamokė?
■ Ar pasiteisino krovinių srautų prognozės ir kokius pokyčius matote 2011-aisais?
■ Kaip statysime kelius be ES fondų pinigų?
■ Kaip vertinate šių metų turistinį sezoną?
■ Kokius didžiausius sunkumus įžvelgiate transporto versle?
■ Kokių specialistų reikia transporto verslui?
■ Ar didėja krovinių srautai?
■ Kokius prekių srautus prognozuojate 2010–Iais?
■ Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?
■ Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?
■ Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?
■ Ką Lietuvos verslui reiškia Rytų rinka?
■ Kokia Jūsų nuomonė apie aukštas degalų kainas Lietuvoje?
■ Ar karmėlava ir šiauliai yra tinkamos vietos logistikos centrams statyti?
■ Kaip ketinate optimizuoti savo veiklą?
■ Kaip vertinate Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumą krovinių srautui tarp rytų ir vakarų?
■ Kuo logistikos sfera patraukli moterims?
■ Kada šalyje nuvilnys didžiausia bankrotų banga?
■ Kokius pokyčius savo veikloje regite 2009-aisiais?
■ Kaip vertinate Lietuvos muitinės darbą?
■ Ar Lietuva gali tapti logistikos valstybe ?
■ Kaip narystė ES paveikė Jūsų verslą?
■ Ar Lietuvai reikia naujo oro uosto?
■ Ar Klaipėdos uostas patrauklus krovinių gabentojams?
■ Kaip sprendžiate keleivinį transportą užklupusias bėdas?
■ Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?
■ Kokią veiklos strategiją pasirinkote 2008-iesiems?