SUSISIEKIMAS LOGISTIKA TECHNOLOGIJOS
ISSN 2029-4204
Transportas, 2009 Nr. 9 (19). Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?

Dabartinė bankų politika yra tiesiog nusiteikimas žlugdyti verslą. Jeigu pažiūrėtume atidžiau, šiandien verslui bankų nebėra. Lietuvoje telikę bankų iškabos, nors jų teikiamos finansinės paslaugos turėtų būti viena iš įmonių veiklos sudedamųjų dalių. Jei bendrovei reikalingi žaliavų tiekėjai, transporto paslaugos ar gamybinė įranga, tai jai reikia ir bankų tiekiamų paslaugų. Tai yra įrankis, kuriuo daromas verslas, o šiandien bankai gali atlikti nebent pavedimą. Jie ignoruoja ištisas verslo rūšis, ne tik transporto sektorių. Verslui reikia garantijų, finansinės pagalbos, lizingo paslaugų, apyvartinių lėšų. Lietuvos bankai nemokių įmonių sugrąžintus vilkikus parduoda Lenkijos ar Vokietijos vežėjams pusvelčiui. Sakykime, už pirktus pernai vilkiką ir puspriekabę mėnesinė įmoka bankui siekia 8–9 tūkst. Lt, įmonė negali tiek mokėti, o siūlo sumažinti įmoką iki 7 tūkst. Lt per mėnesį. Bankas nesutinka, vilkiką susigrąžina ir parduoda už 35 tūkst. EUR kitai įmonei, kuri bankui už vilkiką moka 2–3 tūkst. Lt. Tuomet naujai iškepta transporto bendrovė tampa konkurencinga ir sugeba uždirbti tuos pačius 7 tūkst. Lt, siūlydama mažus gabenimo įkainius. Tačiau ir senoji transporto bendrovė būtų galėjusi pasiūlyti tokią kainą, jeigu bankas sutiktų sumažinti įmoką. Jie galėtų tai padaryti, bet reikalauja, kad įmonės įsipareigotų didesnei skolos sumai, prašo naujų garantijų arba asmeninio laidavimo. Vieniems tai baigiasi dar didesnėmis skolomis, kitiems belieka tik bankroto kelias. Grąžinus vilkikus lizingo bendrovėms, dar reikia grąžinti PVM. Kadangi bankrutuojanti įmonė neturi pinigų bankui, ji pinigų taip pat negrąžina ir valstybei. Mūsų valdžios vyrai nesupranta, kad jei bankrutuoja įmonė, turinti šimtą vilkikų, valstybė netenka bemaž kelių milijonų litų PVM.

Transportas, 2009 Nr. 9 (19). Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?

Prastai vertinu dabartinę bankų vykdomą politiką, kuri skirta gelbėti savo kailį, neatsižvelgiant į bendrą situaciją. Nesimato jokio noro konstruktyviai ir solidariai ieškoti išeities iš susiklosčiusios situacijos, neatsižvelgiama, kad bendromis pastangomis ateityje būtų galima greičiau pasiekti augimą. Bankų politika šiandien kažkuo primena mūsų vyriausybės vykdomą mokesčių didinimo politiką. Beprasmiškai tikimasi, kad dar veikiančios įmonės sugebės uždirbti dar daugiau mokėdamos bankams. Pasikeitė ir bendravimo tonas. Anksčiau bankų atstovai patys atvažiuodavo, o dabar ryšys labai formalus, kartais net nemandagus. Susidaro toks įspūdis, kad bankai į tolimą perspektyvą nežiūri, o gyvena šia diena. Jiems svarbu atsiimti kuo daugiau pinigų, o po to – nors ir tvanas.

Transportas, 2009 Nr. 9 (19). Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?

Neigiamai vertinu dabartinę bankų politiką. Jie iš savanaudiškų paskatų imasi daryti verslą naujomis, visiškai netaktiškomis sąlygomis. Jeigu palygintume bankų elgesį šiandien ir tai, kaip jie elgėsi balandžio mėnesį, tai pokytis yra radikalus. Visą pavasarį, iki pat vasaros vidurio, bankai žiūrėjo tik savo interesų, tačiau dar klausdavo vežėjo, ar jam nebus pražūtingi vienokie ar kitokie įsipareigojimai. Dabar viskas daroma be skrupulų, per daug nesitariant ir net neįspėjant. Negali susimokėti – bankrutuok. Tiesa, dalis bankų pajuto, kad patys sulauks didelių finansinių praradimų, jei beatodairiškai spaus vežėjus. Visgi abejoju, ar visi bankai suvokė, kad šiandien kerta šaką, ant kurios patys sėdi.

Algis Petrulis
UAB „Arealis“
Generalinis direktorius
Transportas, 2009 Nr. 9 (19). Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?

Bankų politiką vertiname dviprasmiškai. Viena vertus, gerai, kad yra apribotas besaikis kreditavimas, siekiant iškovoti didesnį paskolų rinkos kąsnį. Kita vertus, radikalus posūkis į stiprų finansavimo apribojimą bei neapgalvoti pasisakymai žiniasklaidoje galutinai sustabdė kai kurių įmonių veiklą. Jei tai užsitęs ilgiau – gali žlugti daugybė pajėgių bendrovių. Rezultatą nesunku atspėti: tie patys bankų valdybos pirmininkai neteks savo atlyginimų ir postų, nes jų šalyje tvyros chaosas. Visomis išgalėmis saugoti savo investicijas yra įrašyta dar XVIII a. Europos bankininkų kodekse, tačiau yra ir numatyta riba, kurią bankai šiandien pamina be jokio gailesčio.

Transportas, 2009 Nr. 9 (19). Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?

„Politika – tikrai netinkama, finansavimą gauti labai sunku. Gal bankai nebeturi pinigų, kas būtų visiška nesąmonė? Asmeniškai susidūriau su šiandienine bankų kreditavimo situacija. Nors pristačiau visus reikiamus dokumentus, o įmonės būklė puiki, bankas atsisakė finansuoti man reikalingų vilkikų pirkimo sandorį, dėl kurio derybos vyko beveik du mėnesius. Bankui prašant asmeninio laidavimo, reikėtų labai rimtai pasverti galimybes ir galimas grėsmes, ir tik realiai įvertinus savo situaciją, žengti tokį žingsnį.

Transportas, 2009 Nr. 9 (19). Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?

Bendrą kalbą su bankais ir lizingo bendrovėmis pavyksta surasti, tačiau sunkiai. Tam labai padeda iki šio sunkmečio turėtas įdirbis. Mums pavyko gauti kredito liniją, tačiau su tam tikrais apribojimais. Kad įvykdytume tuometinius banko reikalavimus, teko atsisakyti dalies technikos, tačiau juos įvykdžius, atsirado apyvartinių lėšų trūkumas. Manau, jog šiuo metu išeitis yra individualus bendravimas su atsakingais finansinių institucijų asmenimis. Visgi jie elgiasi nebe taip draugiškai, o gerokai griežčiau. Bankui prašant ir netgi mažinant įsipareigojimus, bandyta išsireikalauti daugiau užstato. Manau, kad tai prasilenkia ir su teise, ir su elementaria logika. Lietuvos vežėjai Europoje yra gerbiami ir vertinami, tad kodėl bankams, esant sunkiai situacijai, nesušvelninus savo požiūrio į mus? Juk dažnai įmonėms pagrindinė problema būna apyvartinių lėšų trūkumas, o tai, kaip žinia, yra laikinos problemos. Taigi bankai galėtų lanksčiau pažvelgti į susiklosčiusią situaciją.

VADOVŲ GALERIJA

Klausimas vadovams

■ Kas trugdo jūsų įmonės veiklai?
■ Kokią naudą jūsų verslui atneša įdiegtos inovacijos?
■ Kokie Jūsų lūkesčiai 2015 metams?
■ Kokie veiksniai daro įtaką jūsų įmonės veiklai?
■ Kaip paveiks jūsų įmonės veiklą euro įvedimas Lietuvoje?
■ Kokie jūsų lūkesčiai 2014 metams?
■ Kaip jūs vertinate valdžios institucijų paramą verslui?
■ Kokią konkurenciją jūsų įmonei kelia kitų ES šalių įmonės?
■ Kaip jums gali pakenkti nestabili situacija finansų rinkose?
■ Kaip vertinate pernykščius darbo rezultatus? Ar jie suteikė pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius?
■ Ar pasitikite Lietuvos įstatymais ir jų teisingumu?
■ Kokie jūsų lūkesčiai, keičiantis Lietuvos politinei valdžiai ?
■ Kokią naudą verslui teikia valstybės įmonės?
■ Kokią įtaką Lietuvos verslui gali turėti EK sprendimas įvesti griežtesnes sankcijas Baltarusijai?
■ Kokia 2012-ųjų metų pradžios ekonominė situacija?
■ Ko Jūs tikitės iš ateinančių metų ekonomikos?
■ Kaip jūsų vadovaujamoje įmonėje ruošiamasi galimai krizei?
■ Ar jus tenkina šalies mokyklose paruošiami specialistai?
■ Ar ES sprendimai turi įtakos Jūsų įmonės verslo konkurencingumui?
■ Kokius susijusius su ekologija mokesčius moka bendrovė ir kaip tai atsiliepia jos biudžetui?
■ Kokios grėsmės slypi sparčiai augančioje krovinių rinkoje?
■ Kaip stiprinamas Jūsų įmonės konkurencingumas ?
■ Kaip monopolizuotos verslo sritys paveikė jūsų darbą?
■ Kaip jus saugo ir gelbsti saugos ir gelbėjimo tarnybos?
■ 2011-ieji – permainų ar stagnacijos metai?
■ Ko tikitės iš pašto rinkos liberalizavimo, numatyto 2013 m.?
■ Krovinio praradimas – logistikos kasdienybė ar tragedija ? Ar gaisras kelte „LISCO Gloria “ ką nors ir ko nors pamokė?
■ Ar pasiteisino krovinių srautų prognozės ir kokius pokyčius matote 2011-aisais?
■ Kaip statysime kelius be ES fondų pinigų?
■ Kaip vertinate šių metų turistinį sezoną?
■ Kokius didžiausius sunkumus įžvelgiate transporto versle?
■ Kokių specialistų reikia transporto verslui?
■ Ar didėja krovinių srautai?
■ Kokius prekių srautus prognozuojate 2010–Iais?
■ Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?
■ Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?
■ Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?
■ Ką Lietuvos verslui reiškia Rytų rinka?
■ Kokia Jūsų nuomonė apie aukštas degalų kainas Lietuvoje?
■ Ar karmėlava ir šiauliai yra tinkamos vietos logistikos centrams statyti?
■ Kaip ketinate optimizuoti savo veiklą?
■ Kaip vertinate Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumą krovinių srautui tarp rytų ir vakarų?
■ Kuo logistikos sfera patraukli moterims?
■ Kada šalyje nuvilnys didžiausia bankrotų banga?
■ Kokius pokyčius savo veikloje regite 2009-aisiais?
■ Kaip vertinate Lietuvos muitinės darbą?
■ Ar Lietuva gali tapti logistikos valstybe ?
■ Kaip narystė ES paveikė Jūsų verslą?
■ Ar Lietuvai reikia naujo oro uosto?
■ Ar Klaipėdos uostas patrauklus krovinių gabentojams?
■ Kaip sprendžiate keleivinį transportą užklupusias bėdas?
■ Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?
■ Kokią veiklos strategiją pasirinkote 2008-iesiems?