Visas problemas stengiamės išspręsti savarankiškai ir galiu patikinti, kad viską įmanoma išspręsti. Nenorime nieko mokyti, patarinėti ar skųstis. Aktyvus darbas suteikia pasitikėjimo savimi ir tikėjimo ta veikla, kurią vykdome. Dirbame specifiniame sektoriuje jau 20 metų. Galiu paminėti, kad sėkmingai išsprendėme miškų įstatymo, kasybos sektoriaus, gamtinių išteklių mokesčių įstatymų pataisas, kurias patvirtino Seimas. Dalyvavome šių įstatymų svarstymuose ir jiems pritariame. Investuotojų neieškome, nes stengiamės investuoti tik savas lėšas, todėl esame ne iš tų lietuvių, kurie nuolat dėl kažko rauda. Vis dar laukiame 2014–2020 m. ES fondų finansuojamų projektų skelbimų. Jau artėja 2016 m. pradžia, bet tikimės, kad dalis projektų bus skirti ir pramonės plėtrai.

Nepalanki mokestinė aplinka mūsų klientams, t. y. naujos technikos pirkėjams, mus labiausiai jaudina. Anksčiau veikė įstatymas, kuris suteikė lengvatą dėl investicijų neapmokestinimo. Krizės metu jis buvo atšauktas, todėl dabar jaučiame jo padarinius – kompanijos vengia investuoti į naują techniką ir technologijas, nes nėra garantuotos ilgalaike investicinio klimato perspektyva. Įstatymas dėl investicijų neapmokestinimo būtų labai reikalingas. Viešųjų pirkimų konkursuose dalyvaujame tik tam, kad pasitikrintume atstovaujamų mechanizmų kainų lygį rinkoje. Paslaugų sektoriuje mums sekasi geriau ir esame labai konkurencingi. Kol viešųjų pirkimų konkursuose pagrindinis reikalavimas bus žemiausia kaina, o ne naudingumas, tol turėsime iškreiptus konkursus, žemą naudingumo koeficientą ir abejotiną kokybę.

Jaučiame psichologinę įtampą rinkoje, nes pirkėjai bijo naujovių, naujų galimybių, bijo keisti nusistovėjusias tradicijas. Perdėtas klientų atsargumas, nepasitikėjimas perspektyviais sprendimais, nežinomybė ir neapibrėžtumas – pagrindiniai trukdžiai, priimant radikalesnius sprendimus paslaugų sektoriuje. Jaučiame, kad mūsų partneriai nelinkę investuoti į naujoves, bijo rizikuoti, jie tapo labai atsargūs, ir tai mūsų versle įneša naujos produkcijos ir naujų galimybių plėtros ribojimą. Esame priversti efektyvinti veiklą, peržiūrime žmogiškųjų išteklių poreikį, investuojame į elektroninių paslaugų plėtrą ir į virtualius produktus, kurie padeda labiau automatizuoti veiklą.

Labiausiai mus veikia tai, kad 95 proc. viešųjų pirkimų konkursų sąlygų yra sudarytos konkretiems tiekėjams. Turime problemą dėl atstovaujamos įrangos pardavimo lizingavimo, nes vieno įrenginio vertė neviršija 10.000 eurų ir lizingo kompanijos atsisako finansuoti tokių įrenginių pardavimo sandorius. Esame priversti ieškoti būdų finansuoti pardavimus iš savo vidinių išteklių, suteikdami trumpalaikius mokėjimų atidėjimo terminus. Klientų mokumą esame priversti tikrinti įvairiuose portaluose, sudarome su jais įrangos pirkimo – pardavimo sutartis, kuriose klientai įsipareigoja vykdyti atsiskaitymus pagal sutartus grafikus. Klientams kiek pavėlavus atsiskaityti, jokiu būdu jų nebaudžiame taip, kaip tai daro bankai.

Šiuo metu gaminame daugiau medžiagų statyboms, mažiau – keliams. Pagrindinės grėsmės mūsų versle – medžiagų kokybės kontrolė. Rinkoje atsiranda produkcijos, kurios kokybė nėra gera, nes jos kontrolei skiriama per mažai dėmesio. Būna, kad medžiagos perkamos iš vienų gamintojų, o sertifikatai joms pateikiami iš kitų. Taip pat galvojame, kaip išlaikyti žmones, kad jie nebėgtų iš Lietuvos. Specialistų kaita mūsų įmonėje nedidelė. Kasmet darbuotojams keliame atlyginimus po 10 proc., nors mūsų produkcijos rinka nėra auganti. Sutartis produkcijai tiekti sudarinėjame pavasarį, paprastai balandį. Sutartos kainos ir įsipareigojimai yra pasirašomi metams. Kitais metais kai kurios produkcijos kainos gali kilti, nes kyla sąnaudos, tačiau kainų svyravimas bus ne didesnis nei 1–2 proc. Bendras produkcijos kainų balansas liks nepakitęs.

Mūsų atstovaujamos produkcijos realizacija vystosi tolygiai, mažiau priklauso nuo įstatymų, daugiau – nuo ekonominės situacijos rinkoje. Valstybės viešuosiuose pirkimuose nedalyvaujame, nes pagrindinis kriterijus yra žemiausia kaina, o mūsų produkcija – viena iš brangiausių rinkoje. Gaila, kad valstybė perka pigiausią produkciją, kuri dažnai būna nekokybiška, ir taip nukenčia valstybė bei viešas interesas. Ir toliau dirbsime tik su privataus verslo sektoriumi, kol valstybė pakeis požiūrį į reikalavimus viešuosiuose pirkimuose. Privatus verslas taip pat vadovaujasi trumparegiška, šios dienos poreikių logika – prašo pigesnės ir paprastesnės įrangos, nenori gilintis bei investuoti į naujas technologijas. Labiausiai nukenčia naujos statybos daugiabučiai, nes vadovaujamasi logika: svarbiausia pastatyti, parduoti, o kas bus po 5 ar 10 metų, nebesvarbu. Esame didmenininkai, todėl Lietuvoje pirkėjų turime mažai. Didžioji mūsų produkcijos dalis išvažiuoja į kaimynines trečiąsias šalis.