SUSISIEKIMAS LOGISTIKA TECHNOLOGIJOS
ISSN 2029-4204
Tomas Jonkus
UAB „Jūrtransa“
Komercijos direktorius
Transportas, 2009 Nr. 10 (20). Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?

Identifikuoti atsigaunančias rinkas nėra taip paprasta. Tą lemia daug politinių bei ekonominių aspektų, kurie daro tiesoginę įtaką verslo raidai. Mūsų įmonės specializacija – negabaritiniai ir sunkiasvoriai kroviniai. Tokiems kroviniams gabenti reikalingas preciziškas pasirengimas, kartais trunkantis iki dvejų metų. Taigi šiuo metu mes vykdome projektus, suplanuotus prieš kelerius metus. Pagrindinė negabaritinių ir sunkiasvorių krovinių kryptis šiandien yra Baltarusija. Tai susiję su stambių infrastruktūrinių ir energetinių objektų statyba. Šioje kaimyninėje šalyje vienu metu vyksta trijų cemento gamyklų statyba, Belooziorsko šiluminės elektrinės rekonstrukcija ir dar daug kitų stambių objektų statybos. Lietuvoje neužilgo prasidės Elektrėnų šiluminės elektrinės rekonstrukcijos darbai, susiję su Ignalinos atominės jėgainės uždarymu, todėl išlieka didelis poreikis stambiagabaritiniams ir sunkiasvoriams kroviniams gabenti.

Audrius Zakas
UAB „Finėjas“
Ekspedicijos direktorius
Transportas, 2009 Nr. 10 (20). Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?

Nemažas srautas išliko Vakarų Europoje, kur dominuoja Vokietija. Tačiau tai – tik esama tendencija, nes apskritai krovinių srautas rinkoje greitai neauga. Spaudos pranešimai apie Vakarų rinkų atsigavimą trečiąjį metų ketvirtį iš dalies teisingi: dirbdami su šiomis rinkomis, jaučiame šiokį tokį pagyvėjimą. Liepą atsirado stabilizacijos ženklų, padaugėjo reguliarių užsakymų, sumažėjo neprognozuojamų užsakymų kritimų. Ryškaus augimo kol kas nėra, bet tokia situacija jau leidžia daryti trumpalaikius planus ir prisitaikyti prie esamų veiklos sąlygų. Prognozuoti, kaip bus toliau, yra sunku, tačiau galima teigti, kad trečiasis ir ketvirtasis ketvirčiai greičiausiai bus stabilūs.

Remigijus Markauskas
UAB „Baltprim“
Pardavimo skyriaus vadovas
Transportas, 2009 Nr. 10 (20). Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?

Šį rudenį Vakarų kryptimi yra daug daugiau ekportuojamų krovinių nei įvežamų. Šiam reiškiniui įtakos turėjo importinių krovinių gabenimo kainos sumažėjimas ir tai, kad Lietuva vis mažiau vartoja prekių. Lietuvos vežėjų sąnaudos dažniausiai yra mažesnės, todėl jiems daug lengviau surasti krovinį į gimtinę iš Vokietijos. Mūsų įmonė iš Vokietijos į Lietuvą gali atgabenti krovinį už 1 000 EUR, tačiau retas vokietis tai atliks pigiau nei už 1 700 EUR. Eksporto padidėjimas iš Lietuvos tikriausiai nereiškia, kad mes pradėjome daugiau gaminti. Vakariečiai tikrai nepradėjo pirkti daugiau medžio ar kitų gaminių, tiesiog pasikeitė maršrutų ir vežėjų skaičius. Lyderiai, užtikrinantys krovinių srautą, išlieka tie patys – Lenkijos ir Vokietijos gamintojai.

Viktoras Skliuderis
UAB „Abipa Logistics“
Sausumos transporto skyriaus vadovas
Transportas, 2009 Nr. 10 (20). Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?

Vertinant šiandieninį krovinių srautą, lyginant jį su praėjusiais metais, sunku spręsti, kurios rinkos yra atkutę. Matomas ryškesnis krovinių srautas Rusijos kryptimi. Taip pat pasijuto eksporto srautas iš Lietuvos jūros ir oro transportu. Sausumos transporte atsirado daug eksporto iš Lietuvos, bet tai greičiausia dėl vežėjų trūkumo, nes Lietuvos vežėjai stengiasi važiuoti į Europą tik tuo atveju, jei gali parvežti krovinį atgal į gimtinę. Tačiau galimybė gauti importinį krovinį gabenti atgal yra smarkiai sumažėjusi, nes dauguma įmonių prekių atsiveža tik tiek, kiek reikia. Vežėjai stengiasi gabenti į artimesnes šalis, tokias kaip Vokietija, Lenkija, nes jiems sunkiau gauti kreditų degalams įsigyti. Dėl to iš dalies sumažėjo jų veiklos diapazonas. Mes, ekspeditoriai, stengiamės siųsti krovinius, kurie būtų susiję su Lietuva, tačiau dažnas vežėjas dirba Europos viduje, nors ir ten krovinių srautas yra sumenkęs.

Transportas, 2009 Nr. 10 (20). Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?

Mes dirbame su Vakarų Europos kroviniais. Jų kryptys išliko tos pačios: Vokietija, Ispanija, Olandija, Belgija, todėl mums, ieškant krovinių, ir toliau tenka konkuruoti su Europos vežėjais. Didžiausias pasikeitimas krovinių sraute yra tas, kad prieš porą metų veždavome vien pilnus krovinius, o dabar visiems mūsų įmonės automobiliams tenka dirbti tik su daliniais kroviniais. Šiandien tai yra vežėjų išgyvenimo formulė. Galima pastebėti, kad šiais metais padaugėjo siūlomų krovinių kiekis iš Lietuvos į Vakarų Europą, tačiau paskutiniais mėnesiais išaugo šių krovinių vežimo kainos. Greičiausiai šis kainos augimas nulemtas to, kad eksportuotojams vis sunkiau surasti šia kryptimi vykstančio transporto. Anksčiau daugelis vilkikų į Vakarus važiuodavo tušti, tad krovinį šia kryptimi gabenti kainavo apie 450 EUR, dabar tokia paslauga vertinama 900–1 000 EUR. Prognozavimas – labai rizikingas užsiėmimas, bet, mano manymu, artėjančios Kalėdos turėtų įkvėpti gyvybės daugeliui krovinių krypčių. Vartojimas yra ekonomikos variklis, o per šventes turėtų padidėti plataus vartojimo prekių srautas. Vakarų Europoje rinkos atsigavimas jaučiamas vien dėl to, kad situacija ten yra stabili ir vyksta krovinių judėjimas.

Transportas, 2009 Nr. 10 (20). Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?

Mes daugiausia dirbame Europoje, todėl negalime tvirtai reikšti savo pozicijos apie visas kryptis. Nors vartojimas Rusijoje krito, tačiau ji vis tiek išliko viena iš gyvesnių krypčių. Šiuo metu daugeliui Lietuvos vežėjų ir ekspeditorių be Rusijos rinkos išsiversti būtų sunku. Tiems, kas turi patirties dirbant su Rytų rinkomis, turėjo būti lengviau. Eksportas į Vakarus šiek tiek sumenko, bet stabilizavosi, nuoseklaus kritimo nebėra. Šiandien rinkoje labiau jaučiamas transporto stygius į Vakarus. Yra kelios šio proceso priežastys. Visų pirma, bankrotai praretino vežėjų gretas. Taip pat pasijuto importo stygius, dėl kurio transportas negrįžta atgal, o dirba kitose rinkose. Kiek padidėjo eksportas iš Lietuvos.

VADOVŲ GALERIJA

Klausimas vadovams

■ Kas trugdo jūsų įmonės veiklai?
■ Kokią naudą jūsų verslui atneša įdiegtos inovacijos?
■ Kokie Jūsų lūkesčiai 2015 metams?
■ Kokie veiksniai daro įtaką jūsų įmonės veiklai?
■ Kaip paveiks jūsų įmonės veiklą euro įvedimas Lietuvoje?
■ Kokie jūsų lūkesčiai 2014 metams?
■ Kaip jūs vertinate valdžios institucijų paramą verslui?
■ Kokią konkurenciją jūsų įmonei kelia kitų ES šalių įmonės?
■ Kaip jums gali pakenkti nestabili situacija finansų rinkose?
■ Kaip vertinate pernykščius darbo rezultatus? Ar jie suteikė pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius?
■ Ar pasitikite Lietuvos įstatymais ir jų teisingumu?
■ Kokie jūsų lūkesčiai, keičiantis Lietuvos politinei valdžiai ?
■ Kokią naudą verslui teikia valstybės įmonės?
■ Kokią įtaką Lietuvos verslui gali turėti EK sprendimas įvesti griežtesnes sankcijas Baltarusijai?
■ Kokia 2012-ųjų metų pradžios ekonominė situacija?
■ Ko Jūs tikitės iš ateinančių metų ekonomikos?
■ Kaip jūsų vadovaujamoje įmonėje ruošiamasi galimai krizei?
■ Ar jus tenkina šalies mokyklose paruošiami specialistai?
■ Ar ES sprendimai turi įtakos Jūsų įmonės verslo konkurencingumui?
■ Kokius susijusius su ekologija mokesčius moka bendrovė ir kaip tai atsiliepia jos biudžetui?
■ Kokios grėsmės slypi sparčiai augančioje krovinių rinkoje?
■ Kaip stiprinamas Jūsų įmonės konkurencingumas ?
■ Kaip monopolizuotos verslo sritys paveikė jūsų darbą?
■ Kaip jus saugo ir gelbsti saugos ir gelbėjimo tarnybos?
■ 2011-ieji – permainų ar stagnacijos metai?
■ Ko tikitės iš pašto rinkos liberalizavimo, numatyto 2013 m.?
■ Krovinio praradimas – logistikos kasdienybė ar tragedija ? Ar gaisras kelte „LISCO Gloria “ ką nors ir ko nors pamokė?
■ Ar pasiteisino krovinių srautų prognozės ir kokius pokyčius matote 2011-aisais?
■ Kaip statysime kelius be ES fondų pinigų?
■ Kaip vertinate šių metų turistinį sezoną?
■ Kokius didžiausius sunkumus įžvelgiate transporto versle?
■ Kokių specialistų reikia transporto verslui?
■ Ar didėja krovinių srautai?
■ Kokius prekių srautus prognozuojate 2010–Iais?
■ Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?
■ Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?
■ Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?
■ Ką Lietuvos verslui reiškia Rytų rinka?
■ Kokia Jūsų nuomonė apie aukštas degalų kainas Lietuvoje?
■ Ar karmėlava ir šiauliai yra tinkamos vietos logistikos centrams statyti?
■ Kaip ketinate optimizuoti savo veiklą?
■ Kaip vertinate Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumą krovinių srautui tarp rytų ir vakarų?
■ Kuo logistikos sfera patraukli moterims?
■ Kada šalyje nuvilnys didžiausia bankrotų banga?
■ Kokius pokyčius savo veikloje regite 2009-aisiais?
■ Kaip vertinate Lietuvos muitinės darbą?
■ Ar Lietuva gali tapti logistikos valstybe ?
■ Kaip narystė ES paveikė Jūsų verslą?
■ Ar Lietuvai reikia naujo oro uosto?
■ Ar Klaipėdos uostas patrauklus krovinių gabentojams?
■ Kaip sprendžiate keleivinį transportą užklupusias bėdas?
■ Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?
■ Kokią veiklos strategiją pasirinkote 2008-iesiems?