SUSISIEKIMAS LOGISTIKA TECHNOLOGIJOS
ISSN 2029-4204
Transportas, 2010 Nr. 3 (24). Kokių specialistų reikia transporto verslui?

Klausimas iš pirmo žvilgsnio paprastas, o atsakymas... Atsakyčiau trumpai – gerų, tačiau, kas šiais laikais yra geras specialistas? Štai, pavyzdžiui, vairuotojas. Daugybė jų, ypač atėjusių iš darbo biržos, gali puikiai vairuoti sunkvežimį, tačiau kalbų nemoka, dokumentų arba visai nepažįsta, arba „plaukioja“ kaip per rūką, kompiuteris ir GPS įranga – nežinoma žemė. Jie gal visai neblogai galėtų dirbti pienovežio ar statybinio savivarčio vairuotojais, tačiau išleisti jų į užsienį negali. Tad geras jis vairuotojas ar ne? Mums dabar reikėtų bent penkių tolimųjų reisų vairuotojų, dalyvavau bent penkiuose darbo biržos rengiamuose aukcionuose, tačiau ten kaskart tie patys veidai. Tą patį galima pasakyti ir apie verslo kolegijų abiturientus. Puikiai suprantu, kad jokia kolegija nepajėgs iki galo parengti tinkamo specialisto, jis turi subręsti įmonėje. Tačiau bręsta tai, kas turi vidinių jėgų augti, o tos vidinės jėgos – intelektas. Todėl į vadybininkus mes stengiamės imti žmones tik su aukštuoju išsilavinimu. Jie dažniausiai nebūna iškart puikūs specialistai, bet po metų kitų tampa nepamainomi.

Transportas, 2010 Nr. 3 (24). Kokių specialistų reikia transporto verslui?

Kadangi mes duoną valgome iš logistikos, pirmiausia, matyt, turėčiau pasakyti, ne kokių specialistų reikia, o kad jų reikia. Juk dažniausiai problemos kyla iš to, kad vidurinės grandies logistikos specialistų šiandien beveik niekas nerengia. Kolegijos ir kai kurios aukštosios mokyklos išleidžia absolventus su aukštuoju išsilavinimu, tačiau logistikos įmonėse jie dažniausiai neturi ką veikti ir dirba darbus, kuriems toks išsilavinimas visai nebūtinas. Išsilavinimas, žinoma, gerai, tačiau jei darbo vieta nereikalauja maksimalaus jo panaudojimo, žmogus pamažėle ima degraduoti. Kita žmonių su aukštuoju išsilavinimu bėda – juos rengiančios mokyklos pernelyg daug dėmesio skiria teorijai, o praktinės žinios, įgytos per, galima sakyti, simboliškus praktinius užsiėmimus, taip pat yra tik simbolinės. Visa tai gerokai pailgina specialisto adaptacijos periodą. Užtat galiu pasidžiaugti, kad šiuolaikinis jaunimas gana neblogai moka užsienio kalbas, tad jei tik nori, gali gana lengvai kompensuoti trūkumą žinių, kurių negavo ar nespėjo įsisavinti aukštojoje mokykloje. Mūsų įmonėje kasmet atlieka praktiką 5–8 žmonės, todėl mes dažnai matome, kad gamybos procesų pažinimas – bene silpniausioji jų vieta.

Transportas, 2010 Nr. 3 (24). Kokių specialistų reikia transporto verslui?

Darbuotojų mums reikia tokių, kokių iki šiol niekas nerengia. Būtent todėl prieš kelerius metus investavome milijonines sumas dvimečiam darbuotojų kvalifikacijos kėlimo projektui. Kodėl mes ryžomės investuoti tokius didelius pinigus? Tikrai ne todėl, kad mūsų darbuotojai prastai dirbo. Priešingai, turime vienus geriausių specialistų Lietuvoje, tik jie turėjo vieną silpnybę – puikiai išmanė savo darbo sritį, tačiau nepakankamai gerai matė visumą, nemokėjo ir negalėjo susieti logistikos procesus. Vieni darbuotojai gerai žinojo muitinės reikalavimus, kiti – sandėlio struktūrą, treti – transporto reikalus. Tad pasitelkę mokslininkus bandėme atskleisti ryšius tarp tų procesų, parodyti jų sąveiką ir kokį ji turi poveikį įmonės darbui. Rezultatais ir įmonės vadovybė, ir patys darbuotojai liko patenkinti. Gal tuo galima paaiškinti ir minimalią darbuotojų kaitą įmonėje: kai žmonės mato, kad vadovybė rūpinasi jų darbu ir jų kvalifikacija, nekyla pagundų ieškotis kito darbo. Galiu pasakyti, kad didžioji mūsų darbuotojų dalis – su aukštuoju išsilavinimu, tad gana nesunkiai gali perprasti kitų logistikos darbų specifiką, todėl nekyla problemų, kai reikia pavaduoti kolegą ar keisti darbo pobūdį. Taigi, galiu pasakyti: specialistus gali turėti tokius, kokius užsiauginsi, ir niekas už tave šito nepadarys.

Transportas, 2010 Nr. 3 (24). Kokių specialistų reikia transporto verslui?

Kokių reikia ar kokių trūksta? Reikia gudrių, jų trūksta, užtat pilnos pakampės gudručių, besitaikančių ne dirbti, o atsėdėti valandas. Aš specialistų neieškau, seniai jais nusivyliau. Kai mums reikia naujų arba daugiau darbuotojų, priimame beveik visus norinčius, todėl pas mus dirba ir buvę mokytojai, ir statybininkai, ir kitų pačių įvairiausių profesijų atstovai. Ir gerai dirba, jei tik, žinoma, nori. Deja, toli gražu ne visi nori, todėl ne kartą skaudžiai nudegėme. Ir vis dėlto kito kelio, manau, nėra. Jokia nei vairuotojų rengimo, nei vadybininkus rengianti aukštoji mokykla tau neparengs specialisto tokio, kokio reikia. Jis turi išaugti įmonėje. Tada jis matys įmonės galimybes, jaus ir jos, ir rinkos poreikius, siūlys tinkamus sprendimus. O specialistas, žinantis keletą formulių, bandys ne išeities ieškoti, o jas pritaikyti ir vadovui pasakyti, kas negalima. Mūsų įmonei, gabenančiai daug nestandartinių krovinių, standartiniai sprendimai dažniausiai netinka. Todėl mes labiausiai vertiname iniciatyvius, gyvenimiškos patirties turinčius žmones, nepasimetančius pačiose sudėtingiausiose situacijose. Ir ne mažiau svarbu – sąžiningus, nes, deja, šis žmonių bruožas tampa vis didesniu deficitu.

Svajūnas Šaltis
UAB „Baltprim“
Dalinių krovinių skyriaus vadovas
Transportas, 2010 Nr. 3 (24). Kokių specialistų reikia transporto verslui?

Bet kas pasakys – specialistų reikia gerų, tačiau nežinau, iš kur juos paimti. Paprastai keliai yra du – parengti patiems arba pervilioti iš konkurentų. Tad bet kokiu atveju reikia rengtis nemažoms investicijoms. Specialistą pervilioti, žinoma, lengvesnis kelias, tačiau ir rizikingesnis – jį pavilioti gali ir kiti, pasiūlę dar geresnes sąlygas. Įmonės, rengiančios specialistus pačios, taip pat rizikuoja: pirmiausia ne iš kiekvieno netgi aukštąjį išsilavinimą turinčio žmogaus pavyksta „nulipdyti“ gerą specialistą, o jei ir pavyksta, jis taip pat gali pabėgti pas konkurentus. Tačiau kito kelio nėra, nes iš mokyklų atėję specialistai tėra žaliava, kuri bent po kelių mėnesių kruopštaus darbo tampa specialistu. Deja, kaip rodo mūsų patirtis, iš mokyklų atėjęs jaunimas ne tik neturi jokios patirties, tačiau ir nemoka užsienio kalbų. Kiek mažiau problemų su anglų kalba, tačiau rasti žmones, mokančius italų, prancūzų, švedų ar netgi lenkų arba rusų kalbas, tampa vis sudėtingiau. O juk ekspeditoriui reikia ir daugybės specifinių žinių, kurių mokyklos arba visai neduoda, arba jomis nemokama naudotis. Taigi tvirtai galiu pasakyti – specialisto ant lėkštutės niekas neatneš, reikia branginti savus ir patiems juos auklėti.

VADOVŲ GALERIJA

Klausimas vadovams

■ Kas trugdo jūsų įmonės veiklai?
■ Kokią naudą jūsų verslui atneša įdiegtos inovacijos?
■ Kokie Jūsų lūkesčiai 2015 metams?
■ Kokie veiksniai daro įtaką jūsų įmonės veiklai?
■ Kaip paveiks jūsų įmonės veiklą euro įvedimas Lietuvoje?
■ Kokie jūsų lūkesčiai 2014 metams?
■ Kaip jūs vertinate valdžios institucijų paramą verslui?
■ Kokią konkurenciją jūsų įmonei kelia kitų ES šalių įmonės?
■ Kaip jums gali pakenkti nestabili situacija finansų rinkose?
■ Kaip vertinate pernykščius darbo rezultatus? Ar jie suteikė pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius?
■ Ar pasitikite Lietuvos įstatymais ir jų teisingumu?
■ Kokie jūsų lūkesčiai, keičiantis Lietuvos politinei valdžiai ?
■ Kokią naudą verslui teikia valstybės įmonės?
■ Kokią įtaką Lietuvos verslui gali turėti EK sprendimas įvesti griežtesnes sankcijas Baltarusijai?
■ Kokia 2012-ųjų metų pradžios ekonominė situacija?
■ Ko Jūs tikitės iš ateinančių metų ekonomikos?
■ Kaip jūsų vadovaujamoje įmonėje ruošiamasi galimai krizei?
■ Ar jus tenkina šalies mokyklose paruošiami specialistai?
■ Ar ES sprendimai turi įtakos Jūsų įmonės verslo konkurencingumui?
■ Kokius susijusius su ekologija mokesčius moka bendrovė ir kaip tai atsiliepia jos biudžetui?
■ Kokios grėsmės slypi sparčiai augančioje krovinių rinkoje?
■ Kaip stiprinamas Jūsų įmonės konkurencingumas ?
■ Kaip monopolizuotos verslo sritys paveikė jūsų darbą?
■ Kaip jus saugo ir gelbsti saugos ir gelbėjimo tarnybos?
■ 2011-ieji – permainų ar stagnacijos metai?
■ Ko tikitės iš pašto rinkos liberalizavimo, numatyto 2013 m.?
■ Krovinio praradimas – logistikos kasdienybė ar tragedija ? Ar gaisras kelte „LISCO Gloria “ ką nors ir ko nors pamokė?
■ Ar pasiteisino krovinių srautų prognozės ir kokius pokyčius matote 2011-aisais?
■ Kaip statysime kelius be ES fondų pinigų?
■ Kaip vertinate šių metų turistinį sezoną?
■ Kokius didžiausius sunkumus įžvelgiate transporto versle?
■ Kokių specialistų reikia transporto verslui?
■ Ar didėja krovinių srautai?
■ Kokius prekių srautus prognozuojate 2010–Iais?
■ Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?
■ Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?
■ Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?
■ Ką Lietuvos verslui reiškia Rytų rinka?
■ Kokia Jūsų nuomonė apie aukštas degalų kainas Lietuvoje?
■ Ar karmėlava ir šiauliai yra tinkamos vietos logistikos centrams statyti?
■ Kaip ketinate optimizuoti savo veiklą?
■ Kaip vertinate Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumą krovinių srautui tarp rytų ir vakarų?
■ Kuo logistikos sfera patraukli moterims?
■ Kada šalyje nuvilnys didžiausia bankrotų banga?
■ Kokius pokyčius savo veikloje regite 2009-aisiais?
■ Kaip vertinate Lietuvos muitinės darbą?
■ Ar Lietuva gali tapti logistikos valstybe ?
■ Kaip narystė ES paveikė Jūsų verslą?
■ Ar Lietuvai reikia naujo oro uosto?
■ Ar Klaipėdos uostas patrauklus krovinių gabentojams?
■ Kaip sprendžiate keleivinį transportą užklupusias bėdas?
■ Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?
■ Kokią veiklos strategiją pasirinkote 2008-iesiems?