SUSISIEKIMAS LOGISTIKA TECHNOLOGIJOS
ISSN 2029-4204
Gytis Račius
UAB „Mars Lietuva“
Logistikos paslaugų pirkimo vadovas Šiaurės Vakarų Europai ir Baltijos šalims
Transportas, 2010 Nr. 1 (22). Kokius prekių srautus prognozuojate 2010–Iais?

Planuojame, kad 2010–iais bendrovės krovinių srautas kiekybine išraiška, palyginti su praėjusiais metais, bus apytiksliai 10 proc. mažesnis, nors eksporto apimtys į pagrindinę eksporto rinką – Jungtinę Karalystę – išliks stabilios. Šie metai bus kupini iššūkių. Nuoseklus gamybos efektyvumo didinimas ir natūralių gamtos išteklių vartojimo mažinimas siekiant kompensuoti kylančias energijos sąnaudas šiemet bus aktualiausi uždaviniai. Atsižvelgiant į tai, kad mūsų produkcijos pagrindinė rinka – Vakarų Europa ir tai, kad didelė dalis žaliavų įvežama iš ES šalių, tolimesnis logistikos procesų bei transporto išlaidų optimizavimas išliks ypatingo dėmesio sritimi. Antra vertus tolesnė transporto srautų optimizavimo veikla tampa sudėtinga kai nėra strateginių Vyriausybės transporto politikos pokyčių. Neplėtojant transporto infrastruktūros leidžiančios sėkmingai įgyvendinti intermodalinius vežimus Lietuva ne tik nepanaudos savo strategiškai patogios geografinės padėties, bet ir ilgainiui praras konkurencingumą. Tarp sparčiausiai spręstinų klausimų yra intermodalinių vežimų Rytų–Vakarų kryptimi sukūrimas bei analogiškų traukiniui „Vikingas“ projektų intensyvinimas. Jau nekalbant apie tai, kad būtina kuo greičiau nutiesti europinės vėžės geležinkelio atšaką Lietuvoje bei sukurti intermodalinių vežimų terminalą. Jei situacija nesikeis, Lietuva liks intermodalinių vežimų kelkraštyje, ji taps nepatraukli greito apyvartumo prekių gamintojams.

Vytautas Ilgevičius
UAB „Maxima grupė“
Sandėlių ir transporto logistikos valdymo centro vadovas
Transportas, 2010 Nr. 1 (22). Kokius prekių srautus prognozuojate 2010–Iais?

Pernai prekių srautai mažėjo tolygiai bendrovės apyvartos traukimuisi. Pagrindinės priežastys, sąlygojusios mažesnius prekių srautus 2009–iais – ženklus vartojimo mažėjimas. Nuo ekonominės krizės pradžios, fiksuojame maždaug 15 proc. menkesnius prekių srautus. Labiausiai – per 50 proc. sumažėjo iš Azijos importuojamų prekių srautai. Tai lėmė kelios priežastys: analizuodami mažmeninę rinką Lietuvoje, pastebėjome, kad sunkmečiu vartotojai neatsisako kokybės, t.y. jie perka mažiau, tačiau kokybiškesnių prekių, tad, buvo priimtas sprendimas pradėti intensyvesnį bendradarbiavimą su prekių tiekėjais iš Europos ir perskirstyti bendrovės iš Azijos ir Europos įsivežamų prekių srautus. Prekės, pagamintos Europoje neretai laikomos kokybiškesnėmis ir saugesnėmis, jos patrauklesnės pirkėjams. Be to, sumažėjus vartojimui, daugelis Europos gamintojų pasiūlė konkurencingesnes produkcijos kainas. Nebelikus ženklių kainų skirtumų tarp iš Azijos ir Europos tiekiamų prekių, mums paprasčiau bendradarbiauti ir prekes atsivežti iš Europos gamintojų. Apžvelgiant ateities perspektyvas, įvertinę dabartinę situaciją ir atsižvelgę į ekspertų prognozes apie negreitą ekonomikos atsigavimą, manome, kad 2010 m. mūsų importuojamų prekių srautai vis dar mažės. Sunku numatyti tik, ar prekių srautų mažėjimas ir toliau vyks tokiu pat tempu, kaip iki šiol.

Egidijus Midveris
IKI prekybos tinklas
Logistikos ir gamybos direktorius
Transportas, 2010 Nr. 1 (22). Kokius prekių srautus prognozuojate 2010–Iais?

Prekių srautai tiesiogiai priklauso nuo parduotuvių apyvartos, todėl šiuo metu prognozuoti per ateinančius metus laukiančius pokyčius yra pernelyg sudėtinga. Tikimės, kad pavyks išlaikyti ir galbūt net viršyti praėjusiųjų metų lygį. Sunkmečiu aktyviai didinome prekybos tinklo logistikos centralizacijos lygį: prie Panevėžio buvo atidarytas IKI kulinarijos centras, gaminantis kulinarinius produktus visoms Lietuvos ir Latvijos IKI parduotuvėms, išplėstas IKI logistikos centras Panevėžyje. Šiais metais toliau diegsime naujas sistemas ir procesus, kad įmonės logistika taptų dar efektyvesnė, nauji pajėgumai būtų išnaudoti, o sandėliai – labiau užpildyti. Tikimės, kad tai padės padidinti bendrovės prekių srautus Lietuvoje ir Latvijoje. Tinkami logistikos sprendimai visuomet užtikrina tam tikrą pridėtinę vertę ir sutaupo išlaidų. Jas skrupulingai skaičiuoti nepakanka, todėl investavome į kokybiškai naujus sprendimus, kurie gerokai supaprastintų ir atpigintų prekių tiekimo grandinę. Kurdami efektyvesnę logistiką laimime ne vien pinigų ir laiko, tačiau sukuriame kur kas konkurencingesnę prekybos sistemą, turinčią lankstumo ir galinčią greitai reaguoti į rinkos poreikius.

Transportas, 2010 Nr. 1 (22). Kokius prekių srautus prognozuojate 2010–Iais?

Kelis metus iš eilės buvo fiksuojamas ženklus mūsų gaminių eksporto mažėjimas, tačiau šiemet jau pastebimi atsigavimo ženklai, todėl prognozuojame, kad birželio–liepos mėnesiais, greičiausiai pasieksime šių metų eksporto apimties maksimumą. Tuomet gali tekti kur kas daugiau rūpintis logistika ir teisingai spręsti jos uždavinius. Metų bėgyje eksporto svyravimo neįmanoma susieti su jokiomis šventėmis, kadangi jos daugelyje šalių skiriasi. Turime planuoti kur kas kruopščiau ir detaliau, atsižvelgdami į kiekvienos rinkos specifiką. Plačiai spaudoje nušviestas Lietuvos eksporto skatinimo planas mūsų gamybai ir darbui didelės įtakos nedaro, tačiau labai padėtų palankesnis eksporto draudimas.

Transportas, 2010 Nr. 1 (22). Kokius prekių srautus prognozuojate 2010–Iais?

Kaip ir visam verslui Lietuvoje, praėjusieji metai buvo ne itin aukščiausių rodiklių laikotarpis. Įdėmiai sekėme kaip sekasi kaimynams Lenkijoje, Latvijoje ir Baltarusijoje bei kitose šalyse. Analizavome kas dedasi mūsų vidaus rinkoje, kur viena po kitos nutraukė veiklą daug bendrovių ir prognozavome kaip tai atsilieps mūsų prekių paklausai. Mums, kaip ir daugeliui šalies įmonių, teko peržiūrėti sandėliavimo sąnaudas, o taip pat vidaus išlaidų taupymo klausimą. Nežiūrint į tai, kad sodo ir žemės ūkio technikos parduota buvo nemažiau nei užpernai, pirkėjai vis dažniau teiravosi pigesnių tos pačios grupės prekių. Tokiomis sąlygomis tenka dirbti lanksčiau, daryti didesnes nuolaidas klientams, tiekti papildomas technikos priežiūros paslaugas. Šiais metais stengsimės ne tik išlaikyti tam tikrų segmentų paklausą ir augimą, tačiau jau galvojame ir apie pigesnių analogiškų prekių įsigijimą. Užsakymai buvo sudaromi ne tik atsižvelgiant į praėjusius metus, bet prognozavome kaip vartotojas elgsis naujo prekybos sezono pradžioje. Teks šiek tiek atnaujinti dalį asortimento, atsisakyti dalies produkcijos kaip didesnės rizikos grupės prekių. Laukti kol ekonominė situacija Lietuvoje ims gerėti, matyt, nebūtų geriausias elgesys, todėl šiemet dar labiau stengsimės išlaikyti bei kelti mūsų įmonės paslaugų kokybę.

VADOVŲ GALERIJA

Klausimas vadovams

■ Kas trugdo jūsų įmonės veiklai?
■ Kokią naudą jūsų verslui atneša įdiegtos inovacijos?
■ Kokie Jūsų lūkesčiai 2015 metams?
■ Kokie veiksniai daro įtaką jūsų įmonės veiklai?
■ Kaip paveiks jūsų įmonės veiklą euro įvedimas Lietuvoje?
■ Kokie jūsų lūkesčiai 2014 metams?
■ Kaip jūs vertinate valdžios institucijų paramą verslui?
■ Kokią konkurenciją jūsų įmonei kelia kitų ES šalių įmonės?
■ Kaip jums gali pakenkti nestabili situacija finansų rinkose?
■ Kaip vertinate pernykščius darbo rezultatus? Ar jie suteikė pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius?
■ Ar pasitikite Lietuvos įstatymais ir jų teisingumu?
■ Kokie jūsų lūkesčiai, keičiantis Lietuvos politinei valdžiai ?
■ Kokią naudą verslui teikia valstybės įmonės?
■ Kokią įtaką Lietuvos verslui gali turėti EK sprendimas įvesti griežtesnes sankcijas Baltarusijai?
■ Kokia 2012-ųjų metų pradžios ekonominė situacija?
■ Ko Jūs tikitės iš ateinančių metų ekonomikos?
■ Kaip jūsų vadovaujamoje įmonėje ruošiamasi galimai krizei?
■ Ar jus tenkina šalies mokyklose paruošiami specialistai?
■ Ar ES sprendimai turi įtakos Jūsų įmonės verslo konkurencingumui?
■ Kokius susijusius su ekologija mokesčius moka bendrovė ir kaip tai atsiliepia jos biudžetui?
■ Kokios grėsmės slypi sparčiai augančioje krovinių rinkoje?
■ Kaip stiprinamas Jūsų įmonės konkurencingumas ?
■ Kaip monopolizuotos verslo sritys paveikė jūsų darbą?
■ Kaip jus saugo ir gelbsti saugos ir gelbėjimo tarnybos?
■ 2011-ieji – permainų ar stagnacijos metai?
■ Ko tikitės iš pašto rinkos liberalizavimo, numatyto 2013 m.?
■ Krovinio praradimas – logistikos kasdienybė ar tragedija ? Ar gaisras kelte „LISCO Gloria “ ką nors ir ko nors pamokė?
■ Ar pasiteisino krovinių srautų prognozės ir kokius pokyčius matote 2011-aisais?
■ Kaip statysime kelius be ES fondų pinigų?
■ Kaip vertinate šių metų turistinį sezoną?
■ Kokius didžiausius sunkumus įžvelgiate transporto versle?
■ Kokių specialistų reikia transporto verslui?
■ Ar didėja krovinių srautai?
■ Kokius prekių srautus prognozuojate 2010–Iais?
■ Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?
■ Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?
■ Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?
■ Ką Lietuvos verslui reiškia Rytų rinka?
■ Kokia Jūsų nuomonė apie aukštas degalų kainas Lietuvoje?
■ Ar karmėlava ir šiauliai yra tinkamos vietos logistikos centrams statyti?
■ Kaip ketinate optimizuoti savo veiklą?
■ Kaip vertinate Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumą krovinių srautui tarp rytų ir vakarų?
■ Kuo logistikos sfera patraukli moterims?
■ Kada šalyje nuvilnys didžiausia bankrotų banga?
■ Kokius pokyčius savo veikloje regite 2009-aisiais?
■ Kaip vertinate Lietuvos muitinės darbą?
■ Ar Lietuva gali tapti logistikos valstybe ?
■ Kaip narystė ES paveikė Jūsų verslą?
■ Ar Lietuvai reikia naujo oro uosto?
■ Ar Klaipėdos uostas patrauklus krovinių gabentojams?
■ Kaip sprendžiate keleivinį transportą užklupusias bėdas?
■ Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?
■ Kokią veiklos strategiją pasirinkote 2008-iesiems?