SUSISIEKIMAS LOGISTIKA TECHNOLOGIJOS
ISSN 2029-4204
Petras Ignotas
UAB „Tokvila“
Valdybos pirmininkas
Transportas, 2009 Nr. 11 (21). Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?

Verslas neturi labai daug priemonių padidinti mokesčius ar kainas. Šiuo metu pagausinti pajamas nėra jokių galimybių, todėl liko tik vienas kelias – taupymas ir turimų išlaidų mažinimas. Stengiamės kiek įmanoma nejudinti tokių jautrių pozicijų kaip darbo užmokestis. Deja, teko mažinti darbuotojų skaičių. Taip pat nukirpome visas išlaidas, priklausančias nuo pajamų. Šios priemonės, esant dabartinei situacijai, padėjo įmonei išlikti stabiliai. Visgi, jei ateityje pajamos dar mažės, dirbti taps ganėtinai keblu: biudžeto karpymas turi tam tikras ribas, todėl kitas žingsnis, greičiausiai ne tik mūsų įmonėje, bet ir visoje šalyje, bus dar vienas etatų ir atlyginimų mažinimas. Tiesa, tai neturės įtakos mūsų gamybiniam padaliniui, o dar labiau – „baltosioms apykaklaitėms“.

Kęstutis Šliužas
SIA „Tetra Pak“
Rinkodaros viceprezidentas Rytų Europos ir Centrinės Azijos regionui
Transportas, 2009 Nr. 11 (21). Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?

Prasidėjus sunkmečiui nesamdėme naujų darbuotojų. Tai buvo svarbus pokytis, mat įprastai Rusijoje kas 2–3 metus vidutiniškai samdydavome apie 70–80 žmonių. Pasinaudojome galimybe pasikviesti į komandą aukštesnės kvalifikacijos specialistus. Kadangi mūsų kompanija dirba daugelyje šalių, o pagrindinė atsiskaitymo valiuta yra eurai, tai finansine prasme dėl kitų valiutų devalvacijos nukentėjome labai skaudžiai. Kita vertus, verslo sąnaudos Rusijoje, Ukrainoje dėl devalvacijos sumažėjo. Nedidinome atlyginimų, sustabdėme daug kitų procesų, nebeperkame naujų automobilių, ėmėmės griežtos finansinės disciplinos.

Linas Skardžiukas
UAB „Kautra“
Generalinis direktorius
Transportas, 2009 Nr. 11 (21). Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?

Labai laiku, vos tik pasirodžius pirmiesiems krizės ženklams, mūsų įmonėje buvo atliktas prioritetinis etatų mažinimas ir šiek tiek apkarpytos algos. Taip pat buvo peržiūrėtos visos tiekimo sutartys ir susitarta su visais didžiaisiais mūsų tiekėjais – degalų, atsarginių dalių. Todėl vėliau mūsų veikloje nereikėjo daryti jokių drastiškų žingsnių. Savaime suprantama, norint išvengti bergždžio kuro deginimo, teko peržiūrėti ir optimizuoti visus mūsų tinklo ir filialų maršrutus. Neseniai įdiegėme siuntų gabenimo sistemą, bet didžiausia mūsų inovacija, labai padedanti šiandien, – elektroninių bilietų pardavimo sistema, veikianti visoje Lietuvoje. Supratome, kad krizė – laikinas reiškinys, o jeigu tai laikina, tai atleisti žmonių tikrai negalima. Todėl visi solidariai susimažinome atlyginimius. Antras krizei įveikti numatytas žingsnis – eiti nemokamų atostogų. Kol kas neatleidome nė vieno žmogaus. Tokio žingsnio griebsimės tik kraštutiniu atveju.

Transportas, 2009 Nr. 11 (21). Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?

Mūsų įmonėje net 80 proc. vairuotojų dirba jau 16 metų, todėl padarius susirinkimą kartu sprendėme kaip elgtis, kad išgyventume. Pirmiausia pradėjome nuo žiaurios akcijos – susimažinome atlyginimus. Teko peržiūrėti biure ir remonto dirbtuvėse dirbančiųjų etatus, o vairuotojų skaičių padidinome. Optimizavome transporto priemonių judėjimo maršrutus ir jų panaudojimą, taip iki minimumo sumažindami technikos prastovas. Vairuotojai noriai ėmė dirbti poromis, nes taip gali nuvažiuoti daugiau kilometrų. Taip pat pradėjome dirbti su kroviniais Rytų kryptimi, nes, kaip žinia, ten pigesnis kuras, kuris sudaro didžiąją dalį visų išlaidų. Deja, kol kas pagal devynių mėnesių duomenis dar dirbame nuostolingai, nors ketvirtasis ketvirtis teikia vilčių, kad situacija pasikeis į gerąją pusę.

Arūnas Indrašius
UAB TOKS
Generalinis direktorius
Transportas, 2009 Nr. 11 (21). Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?

Krizė tęsiasi, todėl teisingai įvertinti, ar pasirinkti žingsniai buvo veiksmingi, dar per anksti. Mes ėmėmės pačių skaudžiausių priemonių – teko peržiūrėti dirbančių pensininkų sąrašą. Gražiuoju tarėmės ir su jais, ir su administracijos darbuotojais. Tai moraliniu požiūriu yra pati skaudžiausia antikrizinė priemonė. Taip pat peržiūrėjome visus maršrutus. Kai kuriuose iš jų naudojamus didelius autobusus pakeitėme mažesniais, padarėme tam tikrų tvarkaraščio pakeitimų, leidusių optimizuoti autobusų judėjimą. Savaime suprantama, kad peržiūrėjome savo įmonės sąnaudas. Buvo kruopščiai pasvertos visos išlaidų eilutės, tartasi su tiekėjais. Tai leido gerokai sutaupyti.

Transportas, 2009 Nr. 11 (21). Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?

Kol kas visi naujų automobilių pardavėjai išgyvena sunkų laikotarpį. Aišku, įmonėje teko atlikti vidinę pertvarką, smarkiai apkarpyti išlaidas ir atleisti darbuotojų. Sumažinome rinkodarai skirtą pinigų dalį, nukentėjo ir atlyginimų fondas. Labiausiai išgyventi padėjo tai, kad mes turime penkiuose Lietuvos miestuose įsikūrusį pardavimo tinklą, bendrai dirbantį „į vieną kišenę“. Mūsų įmonėje iki šiol vyko intensyvi plėtra, tačiau įsivyravus sunkmečio sąlygoms, teko sustabdyti naujų tiek vadybos, tiek ir šaltkalvių darbo vietų ruošimą.

VADOVŲ GALERIJA

Klausimas vadovams

■ Kas trugdo jūsų įmonės veiklai?
■ Kokią naudą jūsų verslui atneša įdiegtos inovacijos?
■ Kokie Jūsų lūkesčiai 2015 metams?
■ Kokie veiksniai daro įtaką jūsų įmonės veiklai?
■ Kaip paveiks jūsų įmonės veiklą euro įvedimas Lietuvoje?
■ Kokie jūsų lūkesčiai 2014 metams?
■ Kaip jūs vertinate valdžios institucijų paramą verslui?
■ Kokią konkurenciją jūsų įmonei kelia kitų ES šalių įmonės?
■ Kaip jums gali pakenkti nestabili situacija finansų rinkose?
■ Kaip vertinate pernykščius darbo rezultatus? Ar jie suteikė pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius?
■ Ar pasitikite Lietuvos įstatymais ir jų teisingumu?
■ Kokie jūsų lūkesčiai, keičiantis Lietuvos politinei valdžiai ?
■ Kokią naudą verslui teikia valstybės įmonės?
■ Kokią įtaką Lietuvos verslui gali turėti EK sprendimas įvesti griežtesnes sankcijas Baltarusijai?
■ Kokia 2012-ųjų metų pradžios ekonominė situacija?
■ Ko Jūs tikitės iš ateinančių metų ekonomikos?
■ Kaip jūsų vadovaujamoje įmonėje ruošiamasi galimai krizei?
■ Ar jus tenkina šalies mokyklose paruošiami specialistai?
■ Ar ES sprendimai turi įtakos Jūsų įmonės verslo konkurencingumui?
■ Kokius susijusius su ekologija mokesčius moka bendrovė ir kaip tai atsiliepia jos biudžetui?
■ Kokios grėsmės slypi sparčiai augančioje krovinių rinkoje?
■ Kaip stiprinamas Jūsų įmonės konkurencingumas ?
■ Kaip monopolizuotos verslo sritys paveikė jūsų darbą?
■ Kaip jus saugo ir gelbsti saugos ir gelbėjimo tarnybos?
■ 2011-ieji – permainų ar stagnacijos metai?
■ Ko tikitės iš pašto rinkos liberalizavimo, numatyto 2013 m.?
■ Krovinio praradimas – logistikos kasdienybė ar tragedija ? Ar gaisras kelte „LISCO Gloria “ ką nors ir ko nors pamokė?
■ Ar pasiteisino krovinių srautų prognozės ir kokius pokyčius matote 2011-aisais?
■ Kaip statysime kelius be ES fondų pinigų?
■ Kaip vertinate šių metų turistinį sezoną?
■ Kokius didžiausius sunkumus įžvelgiate transporto versle?
■ Kokių specialistų reikia transporto verslui?
■ Ar didėja krovinių srautai?
■ Kokius prekių srautus prognozuojate 2010–Iais?
■ Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?
■ Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?
■ Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?
■ Ką Lietuvos verslui reiškia Rytų rinka?
■ Kokia Jūsų nuomonė apie aukštas degalų kainas Lietuvoje?
■ Ar karmėlava ir šiauliai yra tinkamos vietos logistikos centrams statyti?
■ Kaip ketinate optimizuoti savo veiklą?
■ Kaip vertinate Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumą krovinių srautui tarp rytų ir vakarų?
■ Kuo logistikos sfera patraukli moterims?
■ Kada šalyje nuvilnys didžiausia bankrotų banga?
■ Kokius pokyčius savo veikloje regite 2009-aisiais?
■ Kaip vertinate Lietuvos muitinės darbą?
■ Ar Lietuva gali tapti logistikos valstybe ?
■ Kaip narystė ES paveikė Jūsų verslą?
■ Ar Lietuvai reikia naujo oro uosto?
■ Ar Klaipėdos uostas patrauklus krovinių gabentojams?
■ Kaip sprendžiate keleivinį transportą užklupusias bėdas?
■ Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?
■ Kokią veiklos strategiją pasirinkote 2008-iesiems?