SUSISIEKIMAS LOGISTIKA TECHNOLOGIJOS
ISSN 2029-4204
Tomas Vaišvila
Vilniaus oro uostas
Generalinis direktorius
Transportas, 2011 Nr. 5 (36). Kokius susijusius su ekologija mokesčius moka bendrovė ir kaip tai atsiliepia jos biudžetui?

Tarptautinis Vilniaus oro uostas moka mokesčius už aplinkos teršimą iš stacionarių bei mobilių taršos šaltinių. Stacionarių taršos šaltinių mokestį mokame už nuotekas. Už oro taršą nereikia mokėti, nes nepasiekiame numatytų apmokestinamų taršos lygių. Taip pat turime savo vandenvietę, todėl mokame mokestį už išteklius – geriamąjį vandenį. Įmonės išlaidos gamtos teršimo ir aplinkos apsaugos mokesčiams 2009 m. sudarė 9 575 Lt, 2010 m. – 12 593 Lt. Aplinkosaugos mokesčių sistema mums yra aiški, konkrečių pasiūlymų jai tobulinti neturime.

Transportas, 2011 Nr. 5 (36). Kokius susijusius su ekologija mokesčius moka bendrovė ir kaip tai atsiliepia jos biudžetui?

UAB „Plungės Jonis“ iš ekologinių mokesčių moka tik už mobilius taršos šaltinius. Anksčiau dar mokėdavome ir už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių. Šis mokestis siekė tik 88 Lt per metus. Bendrovės technikos parke yra apie 90 mechanizmų ir transporto priemonių, 60 iš jų apmokestinamos, nes jose nėra išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos. 2007 m. apmokestinamų priemonių buvo net 85. Mokamą sumą lemia keli veiksniai: ji mažėja dėl įsigyjamos naujesnės, pažangesnės vakarietiškos technikos, tačiau didėja didėjant bendrovės gamybos apimtims. Kai dirba daugiau turimos technikos, sunaudojama daugiau degalų, kurių kiekis ir yra vienas svarbiausių kriterijų apskaičiuojant mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių. Bendrovė dar moka Aplinkos ministerijos nustatytus mokesčius už gamtos išteklių naudojimą. Šie mokesčiai nepriskiriami prie ekologinių. Taip pat bendrovė moka ekologinį mokestį ir už perkeliamą techniką į vykdomą objektą „Neringos savivaldybės buitinių atliekų sąvartyno uždarymas“. 2010 m. ekologinis mokestis siekė daugiau nei 10 000 Lt, o už gamtos išteklius – 43 109. Per pastaruosius 10 metų „Plungės Jonis“ už aplinkos taršą į valstybės biudžetą sumokėjo 125 722 Lt, o mokesčio už gamtos išteklius – 166 286 Lt.

Zenonas Čepulis
UAB „Transvelas“
Generalinis direktorius
Transportas, 2011 Nr. 5 (36). Kokius susijusius su ekologija mokesčius moka bendrovė ir kaip tai atsiliepia jos biudžetui?

Daugelyje Europos šalių, įvertinus išmetamųjų dujų emisiją, įvedami taršos mokesčiai, todėl vežėjai stengiasi įsigyti kuo naujesnių transporto priemonių, kad mokėti reikėtų mažiau. Mūsų bendrovės mašinos nėra labai senos, tačiau ir ne pačios naujausios, todėl mokame nemažus kelių mokesčius, kurie ypač dideli Šveicarijoje, Austrijoje, Vokietijoje. Dėl didelių kelių mokesčių tarifų Europos Sąjungos teritorijoje auga ir krovinių vežimo savikaina. Lietuvoje mokami ekologiniai mokesčiai nėra dideli – apie 2 000 Lt per metus, o kelių mokestis siekia 20 Lt per dieną. Tokio dydžio mokesčiai beveik neturi įtakos bendrovės biudžetui.

Transportas, 2011 Nr. 5 (36). Kokius susijusius su ekologija mokesčius moka bendrovė ir kaip tai atsiliepia jos biudžetui?

Kalbant apie ekologinius mokesčius nesinori veltis į gilesnes diskusijas. Manau, apie tai daugiau galėtų pasakyti vežėjai. Europos Komisijos parengtame dokumente – Baltojoje knygoje – numatytos perspektyvos iki 2050 m. Šiame dokumente numatyti ekologiniai reikalavimai, sakyčiau – žiaurūs. Skatinant kombinuotą vežimą, keliami dideli reikalavimai vežėjams, kurie norėdami juos įgyvendinti turėtų gerokai susiveržti diržus. Manau, prieš keliant aukštus reikalavimus transporto priemonėms, reikėtų numatyti nuostolių kompensavimo mechanizmą pereinamajam laikotarpiui.

Albinas Ragauskis
AB „Lietuvos geležinkeliai“
Generalinio direktoriaus pavaduotojas
Transportas, 2011 Nr. 5 (36). Kokius susijusius su ekologija mokesčius moka bendrovė ir kaip tai atsiliepia jos biudžetui?

AB „Lietuvos geležinkeliai“ moka šiuos su ekologija susijusius mokesčius: už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių atliekomis, pakuotės atliekomis, už aplinkos teršimą iš stacionarių ir mobilių taršos šaltinių. 2010 m. sumokėta: už taršą iš stacionarių taršos šaltinių – 26 239 Lt, iš mobilių taršos šaltinių – 1 684 607 Lt, už teršimą apmokestinamų gaminių atliekomis – 744 Lt, pakuotės atliekomis – 985 Lt. Daugiausia sumokama už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių. Už 2008 m. šio mokesčio sumokėta 2 264 971 Lt, už 2009 m. – 1 585 118 Lt. Smarkiai sumažėjusį mokestį už 2009 m., palyginti su 2008 m., lėmė tai, kad bendrovė įsigijo naujų riedmenų, kurie naudoja 30 proc. mažiau kuro, todėl taupant kurą mažiau teršiama aplinka. Tai, kad šis mokestis padidėjo 2010 m., lėmė ne didesnė tarša, bet nuo 2010 m. sausio žymiai padidėję tarifai už teršalus. Dėl šios priežasties įmonė turėjo skirti papildomai lėšų minėtam mokesčiui sumokėti. Mano nuomone, apmokestinimo srityje keistina tai, kad šiuo metu geležinkelio transporte skaičiuojant mokesčius atsižvelgiama į sunaudoto kuro kiekį, tačiau neatsižvelgiama į šiuolaikinių variklių emisijas, kaip tai įgyvendinta automobilių transporte.

VADOVŲ GALERIJA

Klausimas vadovams

■ Kas trugdo jūsų įmonės veiklai?
■ Kokią naudą jūsų verslui atneša įdiegtos inovacijos?
■ Kokie Jūsų lūkesčiai 2015 metams?
■ Kokie veiksniai daro įtaką jūsų įmonės veiklai?
■ Kaip paveiks jūsų įmonės veiklą euro įvedimas Lietuvoje?
■ Kokie jūsų lūkesčiai 2014 metams?
■ Kaip jūs vertinate valdžios institucijų paramą verslui?
■ Kokią konkurenciją jūsų įmonei kelia kitų ES šalių įmonės?
■ Kaip jums gali pakenkti nestabili situacija finansų rinkose?
■ Kaip vertinate pernykščius darbo rezultatus? Ar jie suteikė pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius?
■ Ar pasitikite Lietuvos įstatymais ir jų teisingumu?
■ Kokie jūsų lūkesčiai, keičiantis Lietuvos politinei valdžiai ?
■ Kokią naudą verslui teikia valstybės įmonės?
■ Kokią įtaką Lietuvos verslui gali turėti EK sprendimas įvesti griežtesnes sankcijas Baltarusijai?
■ Kokia 2012-ųjų metų pradžios ekonominė situacija?
■ Ko Jūs tikitės iš ateinančių metų ekonomikos?
■ Kaip jūsų vadovaujamoje įmonėje ruošiamasi galimai krizei?
■ Ar jus tenkina šalies mokyklose paruošiami specialistai?
■ Ar ES sprendimai turi įtakos Jūsų įmonės verslo konkurencingumui?
■ Kokius susijusius su ekologija mokesčius moka bendrovė ir kaip tai atsiliepia jos biudžetui?
■ Kokios grėsmės slypi sparčiai augančioje krovinių rinkoje?
■ Kaip stiprinamas Jūsų įmonės konkurencingumas ?
■ Kaip monopolizuotos verslo sritys paveikė jūsų darbą?
■ Kaip jus saugo ir gelbsti saugos ir gelbėjimo tarnybos?
■ 2011-ieji – permainų ar stagnacijos metai?
■ Ko tikitės iš pašto rinkos liberalizavimo, numatyto 2013 m.?
■ Krovinio praradimas – logistikos kasdienybė ar tragedija ? Ar gaisras kelte „LISCO Gloria “ ką nors ir ko nors pamokė?
■ Ar pasiteisino krovinių srautų prognozės ir kokius pokyčius matote 2011-aisais?
■ Kaip statysime kelius be ES fondų pinigų?
■ Kaip vertinate šių metų turistinį sezoną?
■ Kokius didžiausius sunkumus įžvelgiate transporto versle?
■ Kokių specialistų reikia transporto verslui?
■ Ar didėja krovinių srautai?
■ Kokius prekių srautus prognozuojate 2010–Iais?
■ Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?
■ Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?
■ Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?
■ Ką Lietuvos verslui reiškia Rytų rinka?
■ Kokia Jūsų nuomonė apie aukštas degalų kainas Lietuvoje?
■ Ar karmėlava ir šiauliai yra tinkamos vietos logistikos centrams statyti?
■ Kaip ketinate optimizuoti savo veiklą?
■ Kaip vertinate Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumą krovinių srautui tarp rytų ir vakarų?
■ Kuo logistikos sfera patraukli moterims?
■ Kada šalyje nuvilnys didžiausia bankrotų banga?
■ Kokius pokyčius savo veikloje regite 2009-aisiais?
■ Kaip vertinate Lietuvos muitinės darbą?
■ Ar Lietuva gali tapti logistikos valstybe ?
■ Kaip narystė ES paveikė Jūsų verslą?
■ Ar Lietuvai reikia naujo oro uosto?
■ Ar Klaipėdos uostas patrauklus krovinių gabentojams?
■ Kaip sprendžiate keleivinį transportą užklupusias bėdas?
■ Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?
■ Kokią veiklos strategiją pasirinkote 2008-iesiems?