SUSISIEKIMAS LOGISTIKA TECHNOLOGIJOS
ISSN 2029-4204
Transportas, 2010 Nr. 8 (29). Krovinio praradimas – logistikos kasdienybė ar tragedija ? Ar gaisras kelte „LISCO Gloria “ ką nors ir ko nors pamokė?

Per dešimtį darbo metų nepraradome nė vieno krovinio, tad ir tokios patirties nedaug. Žinoma, smulkių nemalonumų būta – prapjautas tentas ir pavogtos kelios apie 100 eurų kainavusios dėžės. Lyginant su kai kurių vežėjų prarastais milijonais, to negalima net vadinti nuostoliais. Iš tikrųjų vežėjai visais laikais prarasdavo krovinių – ir dėl savo kaltės, ir visai be niekieno kaltės, kaip kad gaisro kelte metu. Tačiau kas bebūdavo iš tikrųjų kaltas, vežėjui išsisukti nuo nuostolių retai kada pavykdavo. Net jei nuostolius už apgadintą ar sunaikintą krovinį bei transporto priemonę apmoka draudimas, niekas nekompensuoja nei už moralinę žalą, nei nuostolių už prarastus užsakymus, sugaištą laiką perkant naują transporto priemonę. Tai, sakyčiau, ir yra vežėjo kasdienybė. O tragedija prasideda tada, kai žūva tavo įmonės darbuotojas, kai kelte sudega trys iš tavo penkių turėtų mašinų. Juk vežėjas bematant atsiduria ant bankroto ribos, o finansinių nuostolių neišvengiamai patirs ir visi įmonės darbuotojai. Tokią riziką suvokia ir sąmoningai prisiima kiekvienas vežėjas. Juk visi puikiai supranta, kad CMR draudimas – ne panacėja, tačiau kasko draudimas – pernelyg brangus malonumas. Jį daugelis vežėjų privalo sau leisti, kai mašinos įsigyjamos lizingo būdu. Kai jos pereina vežėjo žinion, to malonumo galima ir atsisakyti, nes draudiminių įvykių pasitaiko ne taip jau daug, tad ir pasitenkinama CMR. O jeigu kas – vežėjai nuostolius skaičiuoti ir juos kompensuoti moka. Taigi, kol gaisro įspūdžiai švieži, kol baimės dar pilnos akys, vežėjai dažniau ieškos draudikų paslaugų. O toliau – kaip visada.

Linas Vainauskas
UAB „Akmuva“
Generalinis direktorius
Transportas, 2010 Nr. 8 (29). Krovinio praradimas – logistikos kasdienybė ar tragedija ? Ar gaisras kelte „LISCO Gloria “ ką nors ir ko nors pamokė?

Viskas priklauso nuo aplinkybių ir mūsų požiūrio: tas pats įvykis vienai bendrovei gali būti kasdienybė, kitai – tragedija. Mes tragediją dažniausiai vadiname įvykius, kai žūsta žmonės, ir tai yra teisinga. Tačiau kai dėl nenuspėjamų aplinkybių žlunga įmonė, kai be vilčių atsitiesti lieka jos savininkai, be darbo – dešimtys joje dirbusiųjų, ar tai ne tragedija? Bet ar taip svarbu, kokiu vardu krovinio praradimą pavadinsim? Už kiekvieno tokio įvykio, kokio masto jis bebūtų, slypi marios sugaišto laiko, ne tik prarasti, bet ir neuždirbti pinigai bei gerokai sugadinta vežėjo reputacija. Net ir tada, kai jis nekaltas. Nors mes ir neturėjome didesnių bėdų, turiu prisipažinti, kad visada slogų įspūdį palieka santykiai su draudikais – mieli ir malonūs iki sutarties pasirašymo ir absoliučiai priešingi atsitikus įvykiui. Atrodo, kad mūsų draudikai ieško kabliukų nemokėti išmokos septynias dienas per savaitę ir 24 val. per parą. Neturinčiai didesnės patirties įmonei dažnokai sunku ar net neįmanoma įrodyti savą tiesą, tad turime būti ypač atidūs sudarinėdami draudimo sutartis. Net ir tada, kai iš pirmo žvilgsnio viskas aišku.

Transportas, 2010 Nr. 8 (29). Krovinio praradimas – logistikos kasdienybė ar tragedija ? Ar gaisras kelte „LISCO Gloria “ ką nors ir ko nors pamokė?

Pasakyčiau taip: dažniausiai – nei viena, nei kita, nors aplinkybėms susiklosčius kartais gali būti ir nuobodi kasdienybė, ir tragedija. Transporto pasaulis, deja, pilnas tragedijų, tačiau vis dėlto ne dėl krovinio praradimų. Juk krovinys visada važiuoja apdraustas, tad net bėdai atsitikus nuostoliai daugiau ar mažiau kompensuojami. Apmaudu, jei mažiau, tačiau tai vis dėlto ne tragedija. Galiu tik pasidžiaugti, kad mums iki šiol sekėsi: draudimas kompensuodavo viską, kas priklausė, gal todėl taip ramiai šneku. O jei nebūtume radę bendros kalbos, kas žino, kaip šnekėčiau, juk teismo procesai – baisiai ilgas ir nuobodus užsiėmimas. Ir, svarbiausia, su absoliučiai neprognozuojama pabaiga. O rodos, pagal tuos pačius įstatymus visi gyvename. Bet dabar „LISCO Gloria“ istorija akivaizdžiai parodė, kokie jie netobuli. Nežinomybės akivaizdoje pasimetėme visi – vežėjai, teisininkai ir jūrininkai. Vieni situaciją aiškina vienaip, kiti – kitaip. Ir tai suprantama, juk tokio masto nelaimė mūsų vežėjams – bene pirmoji. Labai tikiuosi, kad ji taps didele ir rimta pamoka: vežėjai ne tik drausis, bet ir atidžiai skaitys, kas surašyta draudimo sutartyje. Juk ne paslaptis, kad tos sutartys niekad nebuvo atidžiai skaitomos. O jas ne tik skaityti, jas nagrinėti reikia. Ir ne vien vežėjui, o ir šalia pasisodintam juristui. Pagaliau nėra ko slėpti – krizei užslinkus daugelis vežėjų puolė taupyti kur tik įmanoma, o tai pavojinga. Pataupyta ir draudimo sąskaita. „Gloria“, ko gero, privers susimąstyti, kur yra taupymo ribos. Apie tai tarp vežėjų jau vyksta diskusijos. Neabejoju, kad sprendimų bus visokių, juk verslininkai mėgsta, o kartais ir privalo rizikuoti. Todėl ir sakau: prarastas krovinys – ne tragedija, tačiau nemalonumų jis gali pridaryti daug, tad tokie atsitikimai vis dėlto pavieniai atvejai. O jei jie kartais ir įvyksta, priežasčių – milijonas. Toks gyvenimas.

Darius Brekys
UAB „AD REM“
Įmonių grupės transporto departamento direktorius
Transportas, 2010 Nr. 8 (29). Krovinio praradimas – logistikos kasdienybė ar tragedija ? Ar gaisras kelte „LISCO Gloria “ ką nors ir ko nors pamokė?

Tvarkingai dirbančioje bendrovėje krovinio praradimas – nemaloni išimtis. Nepavadinčiau to tragedija, nebent, žinoma, įvyktų avarija ir nukentėtų žmonės. Tai greičiau lakmuso popierėlis, akivaizdžiai parodantis, kaip įmonėje organizuotas darbas, kaip vykdomos prevencinės krovinio apsaugos priemonės. Kadangi transporte nemalonių dalykų pasitaikyti gali bet kur ir bet kada, prarastas krovinys atskleidžia, kaip dirba jūsų darbuotojai, kokio lygio turite juristą. O svarbiausia, kiek jums yra lojalus jūsų draudikas, kiek jis paslankus ir į ką daugiau investuoja – savo darbą ar teismo procesus. Matydami, kas darosi lietuviškoje draudimo rinkoje, mes labai atidžiai rinkomės draudiką. Per pastaruosius dešimtį metų pakeitėme jų ne vieną iki radome tokį, kuriuo galime pasitikėti ir kuris pasitiki mumis. Manyčiau, „LISCO Gloria“ transportininkams tapo rimtu egzaminu, iš kurio rezultatų matysime tiek kelte nukentėjusių bendrovių, tiek į pamokas reagavusių vežėjų profesionalumo lygį.

Transportas, 2010 Nr. 8 (29). Krovinio praradimas – logistikos kasdienybė ar tragedija ? Ar gaisras kelte „LISCO Gloria “ ką nors ir ko nors pamokė?

Krovinio praradimas yra ir turėtų būti retas atvejis, o toks kaip gaisras kelte apskritai negalimas. Tačiau, deja, būna, ir tada pamatai, kas yra kas, kaip įmonėje organizuotas darbas, kaip jį atliko tie, kas atsakingas, kad tokių ekstremalių situacijų neįvyktų. Gal mums pasisekė, kad neturėjome rimtesnių draudiminių įvykių, tad krovinio praradimo ir negaliu laikyti tragedija, juk yra CMR draudimas. Kad po krovinio praradimo laukia ilga ir finansiškai skausminga procedūra, žinau iš mūsų patirties, kai tekdavo gaišti laiką dėl krovinio nedidelių pažeidimų ar vagysčių perpjovus tentą. Manau, kad tokios pačios procedūros ir nuostoliai lauktų ir praradus visą krovinį, skirtųsi tik pinigų sumos. Todėl iš savo patirties galiu pasakyti tik tiek: šiuose reikaluose viskas priklauso nuo to, kaip sutvarkyti popieriai. Kas parašyta ne tik didelėmis raidėmis, bet ir pačiomis smulkiausiomis, nes po jomis ir slypi didžiausi netikėtumai. Manau, kad gaisras kelte turės pakeisti vežėjų požiūrį ne į draudimą, bet į dokumentų tvarkymą. Jis išmokys mus skaityti. Atidžiai skaityti ir analizuoti, nes šiame reikale formalumų nėra: tai, kas sutartį rengiant pateikiama kaip formalūs dalykai, nelaimės atveju tampa kelmu, verčiančiu jūsų vežimą.

VADOVŲ GALERIJA

Klausimas vadovams

■ Kas trugdo jūsų įmonės veiklai?
■ Kokią naudą jūsų verslui atneša įdiegtos inovacijos?
■ Kokie Jūsų lūkesčiai 2015 metams?
■ Kokie veiksniai daro įtaką jūsų įmonės veiklai?
■ Kaip paveiks jūsų įmonės veiklą euro įvedimas Lietuvoje?
■ Kokie jūsų lūkesčiai 2014 metams?
■ Kaip jūs vertinate valdžios institucijų paramą verslui?
■ Kokią konkurenciją jūsų įmonei kelia kitų ES šalių įmonės?
■ Kaip jums gali pakenkti nestabili situacija finansų rinkose?
■ Kaip vertinate pernykščius darbo rezultatus? Ar jie suteikė pranašumo prieš kitus rinkos dalyvius?
■ Ar pasitikite Lietuvos įstatymais ir jų teisingumu?
■ Kokie jūsų lūkesčiai, keičiantis Lietuvos politinei valdžiai ?
■ Kokią naudą verslui teikia valstybės įmonės?
■ Kokią įtaką Lietuvos verslui gali turėti EK sprendimas įvesti griežtesnes sankcijas Baltarusijai?
■ Kokia 2012-ųjų metų pradžios ekonominė situacija?
■ Ko Jūs tikitės iš ateinančių metų ekonomikos?
■ Kaip jūsų vadovaujamoje įmonėje ruošiamasi galimai krizei?
■ Ar jus tenkina šalies mokyklose paruošiami specialistai?
■ Ar ES sprendimai turi įtakos Jūsų įmonės verslo konkurencingumui?
■ Kokius susijusius su ekologija mokesčius moka bendrovė ir kaip tai atsiliepia jos biudžetui?
■ Kokios grėsmės slypi sparčiai augančioje krovinių rinkoje?
■ Kaip stiprinamas Jūsų įmonės konkurencingumas ?
■ Kaip monopolizuotos verslo sritys paveikė jūsų darbą?
■ Kaip jus saugo ir gelbsti saugos ir gelbėjimo tarnybos?
■ 2011-ieji – permainų ar stagnacijos metai?
■ Ko tikitės iš pašto rinkos liberalizavimo, numatyto 2013 m.?
■ Krovinio praradimas – logistikos kasdienybė ar tragedija ? Ar gaisras kelte „LISCO Gloria “ ką nors ir ko nors pamokė?
■ Ar pasiteisino krovinių srautų prognozės ir kokius pokyčius matote 2011-aisais?
■ Kaip statysime kelius be ES fondų pinigų?
■ Kaip vertinate šių metų turistinį sezoną?
■ Kokius didžiausius sunkumus įžvelgiate transporto versle?
■ Kokių specialistų reikia transporto verslui?
■ Ar didėja krovinių srautai?
■ Kokius prekių srautus prognozuojate 2010–Iais?
■ Kokius sprendimus priėmėte krizei įveikti?
■ Kokios krovinių gabenimo kryptys šiemet išliko gyvybingiausios?
■ Kaip vertinate dabartinę Lietuvoje veikiančių bankų kreditavimo politiką?
■ Ką Lietuvos verslui reiškia Rytų rinka?
■ Kokia Jūsų nuomonė apie aukštas degalų kainas Lietuvoje?
■ Ar karmėlava ir šiauliai yra tinkamos vietos logistikos centrams statyti?
■ Kaip ketinate optimizuoti savo veiklą?
■ Kaip vertinate Lietuvos, kaip tranzito valstybės, patrauklumą krovinių srautui tarp rytų ir vakarų?
■ Kuo logistikos sfera patraukli moterims?
■ Kada šalyje nuvilnys didžiausia bankrotų banga?
■ Kokius pokyčius savo veikloje regite 2009-aisiais?
■ Kaip vertinate Lietuvos muitinės darbą?
■ Ar Lietuva gali tapti logistikos valstybe ?
■ Kaip narystė ES paveikė Jūsų verslą?
■ Ar Lietuvai reikia naujo oro uosto?
■ Ar Klaipėdos uostas patrauklus krovinių gabentojams?
■ Kaip sprendžiate keleivinį transportą užklupusias bėdas?
■ Kaip išgyventi vežėjų verslo krizę?
■ Kokią veiklos strategiją pasirinkote 2008-iesiems?