„Vikingo“ plėtra: nuo idėjų realybės link
2013-04-16 Irena Dilgėlienė, Transporter Nr. 20
Lietuva, plėtodama konteinerinių traukinių sektorių, investuoja į projektą „Vikingas“, kurio maršrutas nusidriekęs tarp Baltijos ir Juodosios jūrų. Po kelerių didelio ir kryptingo darbo metų konteineriniai traukiniai tapo aiškia Lietuvos transporto niša, kurią galima išnaudoti, tačiau Lietuva turi būti pasiruošusi ir didesniam konteinerių bei krovinių srautui per Klaipėdos uostą ir „Lietuvos geležinkelius“.

Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Komercijos departamento direktorius Tomas Keršis teigia, jog siekiant didinti šio projekto konkurencingumą pasiekta reikiamų susitarimų su kaimynine Baltarusija, jo plėtros gairės dar 2011 m. buvo patvirtintos Lietuvos susisiekimo ministerijos ir Ukrainos infrastruktūros ministerijos tarpusavio supratimo memorandumu. Geležinkelių projektu „Vikingas“ domisi vis daugiau šalių – prie jo prisijungė Moldova ir Gruzija, kalbamasi su Azerbaidžanu, Turkija, Sirija. „Plečiantis šiam projektui atsiranda naujų galimybių, naujų iššūkių. Mūsų šalių infrastruktūra – jūrų uostai, geležinkeliai, muitinės tarnybos turi būti pasirengę aptarnauti didesnius krovinių srautus ir užtikrinti jiems konkurencingas sąlygas“, – teigia T. Keršis.
AB „Lietuvos geležinkeliai“ Krovinių vežimo direkcijos Rinkos tyrimų ir plėtros skyriaus viršininkas Rimas Kudzmanas sako, jog jau senokai kalbėta, kad siekiant teikti konkurencingas paslaugas reikia supaprastinti ir suvienodinti sienų kirtimo bei pasienio kontrolės procedūras visose šiame projekte dalyvaujančiose šalyse. Planuojama pasinaudoti gerąja Lietuvos ir Baltarusijos patirtimi, užtikrinant valstybių sienos kirtimą per 30 minučių.
„Vikingo“ apkrovimas didėja
Pasak T. Keršio, konteinerinių traukinių darbo apimtys didėja. Ši transporto rūšis jau dabar meta iššūkį kitoms, tradicinėms transporto rūšims, tokioms kaip laivyba arba aviacija, ir sugeba užtikrinti kur kas spartesnį ir saugesnį krovinių judėjimą negu tradicinės transporto rūšys. „Po kelerių didelio ir kryptingo darbo metų konteineriniai traukiniai tapo aiškia Lietuvos transporto niša, kurią galima išnaudoti, tačiau Lietuva turi būti pasiruošusi ir didesniam konteinerių bei krovinių srautui per Klaipėdos uostą ir „Lietuvos geležinkelius“, – sako jis.
Tam būtinos investicijos, infrastruktūros tobulinimas, reikia įsigyti platformų. Projektas sėkmingai veikia ruože tarp Klaipėdos ir Minsko, bet ir tai, kad krovinių srautas nusidriekia iki Ukrainos, šiuo metu Lietuvos netenkina. Žvelgiama toliau – į Turkiją. Šaudyklinis traukinys „Vikingas“ sėkmingai keliauja iš Lietuvos į Baltarusiją, o Ukrainoje susiduria su įvairiomis problemomis. Nepaisant jų planuojama, kad „Vikingas“ iš Ukrainos į Lietuvą turėtų važiuoti porą kartų per savaitę, o galiausiai – kasdien. Lietuvai pavyko susitarti, kad Ukraina pasirengs reguliarioms „Vikingo“ kelionėms į Lietuvą pagal iš anksto numatytą grafiką. Krovinių paklausa galėtų būti pakankama – jų srautas būtų iš Skandinavijos, Vakarų šalių, taip pat Lietuvos ir Ukrainos.
Krovinius nugvelbdavo vežėjai
R. Kudzmano teigimu, traukinys „Vikingas“ iš Ukrainos Lietuvos link nuo šiol turėtų išvykti du kartus per savaitę – pirmadieniais ir ketvirtadieniais. Geležinkelininkai tikisi, kad aiškesnis grafikas ne tik paskatins į Lietuvą vežti daugiau krovinių, kurių iki šiol buvo mažai, bet ir suaktyvins gabenimus į Ukrainą. „Iš Ukrainos į Lietuvą krovinių nebuvo jau kelerius metus. Nelankstus muitinės darbas – viena iš nedidelio srauto priežasčių. Manau, kad reguliarumas išjudins gabenimus, gausime daugiau krovinių“, – sakė R. Kudzmanas.
Pasak R. Kudzmano, tikėtis daug krovinių iš Ukrainos į Lietuvą negalima, nes kiekvienam patogiau vežti į artimesnį uostą. Šiuo metu tie kroviniai, kurie galėtų būti transportuojami geležinkeliu, į Lietuvą dažniausiai keliauja automobilių transportu. „Anksčiau potencialiems klientams reikėjo ilgai laukti, kada bus suformuotas sąstatas, todėl jie nesukdavo galvos, nors ir brangiau, bet veždavo vilkikais, tačiau dabar, atsiradus reguliariems reisams, klientai žinos, kada jų kroviniai pateks į Lietuvą“, – sakė R. Kudzmanas.
Su Ukrainos atstovais tartasi dėl konteinerių patikros jūrų uostuose sutrumpinimo iki 2 valandų bei visų dalyvaujančių partnerių teikiamų paslaugų įkainių optimizavimo. Pavyzdžiui, šiuo metu projekto „Vikingas“ plėtrą apsunkina dideli Ukrainos keltų linijų paslaugų tarifai, kurie maždaug dvigubai viršija krovinių vežimo geležinkeliu tarifus. Tai pabrangina krovinių gabenimą iš Turkijos, Gruzijos, Azerbaidžano ir mažina galimybes pritraukti šių šalių krovinių. Tikimasi, kad Ukraina peržiūrės jai priklausančių keltų linijų tarifus. Abiejų šalių pastangomis norima pritraukti daugiau jūrų transporto operatorių, dirbančių Juodojoje ir Baltijos jūrose, kurie galėtų padidinti traukiniu „Vikingas“ vežamų konteinerių kiekį Iljičiovsko (Ukraina) ir Klaipėdos uostuose.