TRANSPORTAS

Šiandien „Vikingas“ – greitasis krovininis traukinys – yra tapęs bendra Baltarusijos, Ukrainos ir Lietuvos sėkmės istorija, kuria džiaugiasi nauji projekto nariai – Turkija, Moldova, Gruzija, Rumunija, Azerbaidžanas, Skandinavijos šalys ir kitos Azijos valstybės.

Nors krovinių srautas kasmet auga, stiprėjanti konkurencinė kova dėl krovinių yra objektyvus reiškinys. Konkurencinis pasaulis siūlo tik dvi galimybes: jūs pralaimite arba, jei norite laimėti, jūs keičiatės. Galbūt todėl „Vikingas“ nuolat keičiasi. Projektas „Vikingas“ 2006 m. Europos Komisijos koordinuojamo PROMIT projekto tyrime pripažintas gerosios praktikos pavyzdžiu. 2009 m. Europos intermodalinio transporto asociacija (EIA) projektui skyrė apdovanojimą „Geriausios praktikos intermodalinis projektas“. Nes 30 minučių muitinių procedūrų trukmė kertant Europos Sąjungos (ES) sieną – geras rezultatas, kaip ir 1734 km nuo Klaipėdos iki Iljičiovsko įveikimas per 52–56 valandas.

Specialistų teigimu, anksčiau ar vėliau į šią sistemą įsilies Artimieji Rytai, todėl konkurencinė kova tik stiprės.

Šiuo traukiniu kroviniai keliauja iš Vakarų ir Šiaurės Europos per Klaipėdą į Baltarusiją ir Ukrainą. Traukiniu „Vikingas“ 3–4 kartus per savaitę nuo Baltijos iki Juodosios jūros abiem kryptimis vežami konteineriai ir autotreileriai. Juo pernai pervežta 40,6 tūkst. TEU konteinerių, t. y. 1,7 karto daugiau nei 2006 m.

Šių metų vasario pabaigoje AB „Lietuvos geležinkeliai“ Vilniuje surengė konferenciją „10-ties metų krovinių vežimo konteineriniu traukiniu „Vikingas“ veiklos patirtis ir nauji iššūkiai“, kurioje dalyvavo per 170 svečių iš 14 valstybių.

Konferencijos moderatoriai – Užsienio reikalų ministerijos (URM) ambasadorius energetikos ir transporto politikos klausimams Vytautas Naudužas, projekto „Rail Baltica“ direkcijos direktorius Antanas Zenonas Kaminskas, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros ir administracijos direktorius Artūras Drungilas, Ukrainos bendrovių „Plaske“ ir „Fiata“ viceprezidentas Ivanas Liptuga.

Pasisakiusieji negailėjo šiltų žodžių „Vikingui“, gyrė jo sumanytojų įžvalgą, projekto dalyvių išradingumą ir reiškė tikėjimą puikia jo ateitimi. Štai tik keleto pasisakiusiųjų mintys.

„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Stasys Dailydka žiniasklaidai teigė, kad „Vikingas“ išgyveno dešimt metų ir turi perspektyvą, kuri remiasi tuo, kad atsiranda papildomos transportavimo galimybės, kryptys: „Vadinasi, turime tęsti pradėtą darbą šalinant kliūtis bendradarbiauti dabartiniams partneriams ir tęsti naujų partnerių paiešką“.

„Tai unikalus projektas, reikalaujantis daug nuoširdaus darbo, – sakė jis. – Viskas savaime nevyksta. Išlaikyti vieningus tarifus, grafiko tikslumą, saugumą – štai kas duoda pasitikėjimą bei gerus rezultatus. „Vikingas“ yra pigesnis, saugesnis ir patikimesnis krovinių transportavimo būdas.“

Spaudos konferencijoje susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas žurnalistams kalbėjo, kad „Vikingas“ – tai iš tiesų neeilinis projektas, o jo dešimtmetis – neeilinis įvykis: „Lietuva yra įvairių transporto kelių sankirtoje, Vyriausybės vaidmuo yra labai svarbus juos jungiant, siejant, kad krovinių gabenimas būtų efektyvesnis, todėl labai tikiuosi, kad tie kroviniai, kurie iki šiol aplenkdavo „Vikingą“, jį pagaliau suras.“

Bendrovės „Marfa“ atstovas Kijeve Aleksas Boičiuk pasidžiaugė, kad Rumunijos įsijungimas į projektą suteiks „Vikingui“ galimybę pasiekti Balkanų valstybes bei pasinaudoti trečiuoju pagal krovinių apyvartas uostu Europoje – Konstancos uostu. „Krovinys, kaip vanduo, ieško lengviausio kelio, taigi, laikas parodys“, – sakė jis.

Kaip spaudos konferencijoje kalbėjo Baltarusijos transporto ir komunikacijų viceministras Jevgenijus Rogačiovas, nuo pat projekto pradžios Baltarusija dėjo dideles viltis į „Vikingą“ kaip tranzitinių krovinių vežėją. „Šiandien visos šalyje esančios geležinkelio stotys yra pasirengusios priimti šį konteinerinį traukinį, taigi, šiuo metu per skirstymo stotis „Vikingo“ vagonai gali pasiekti bet kurią Baltarusijos geležinkelio stotį, – džiaugėsi jis. – Toliau vystoma muitinės informavimo sistema, leidžianti greitai sutvarkyti formalumus. Modernizuojami terminalai. Esu tikras, kad pašalinus administracines kliūtis, kroviniai pajudės kaip vanduo.“

Specialistai vieningai tvirtina, kad šis „Vikingo“ jubiliejus buvo pirmas ir ne tikrai ne paskutinis.

Baltarusija – svarbiausias partneris

„Projektas gyvas, ir tai nuostabu, – kalbėjo Baltarusijos transporto ministro pavaduotojas Jevgenijus Rogačiovas. – Baltarusija yra svarbi šio projekto dalis. Politikų dėmesį reikia atkreipti tai, kad kol kas „Vikingas“ silpnai išnaudojamas tranzitinėms prekėms pervežti, susisiekimui tarp dviejų jūrų.“

Prieš tapdamas viceministru, J. Rogačiovas dirbo transporto kompanijoje „Belintertrans“ ir nemažai nuveikė, kad „Vikingas“ gautų daug baltarusiškų krovinių. „Dirbdamas realiame sektoriuje mačiau administracinius trūkumus, kuriuos dabar man lengviau spręsti, nes suprantu patį „Vikingo“ veikimo principą, – sakė jis. – Šiuo metu didelį dėmesį skiriu krovinių geografijos išplėtimui, deryboms su Turkija bei Skandinavijos šalimis. Šiuo klausimu daug bendrauju su tų šalių kolegomis ministras ir viceministrais.“

Konkurentai – vežėjai automobiliais

Į klausimą, kas trukdo didinti ukrainietiškų krovinių apimtį „Vikinge“, Ukrainos infrastruktūros ministerijos politikos koordinavimo ir infrastruktūros departamento direktorius N. Snitko atsakė, kad iš esmės jokių trukdymų nėra. „Deja, ši konteinerinė krovinių pervežimo niša yra tvirtai užimta automobilininkų, – sakė jis. – Tuo tarpu „Vikingas“ buvo kuriamas kaip vilkikų su puspriekabėmis vežėjas. Mes vis dar laukiame to laiko, kai automobilis užvažiuos ant geležinkelio platformos ir toliau vyks ekologiniu ir greitu būdu.“

Pasak N. Snitko, pirmame „Vikingo“ plėtros etape buvo pasinaudota galimybe plėsti dvišalius Baltarusijos ir Ukrainos ekonominius santykius. „Šiandien esame labiau atviri plėsti verslo geografiją ir džiaugiamės, kad krovinių apimtys didėja, kas rodo, kad „Vikingas“ randa savo vietą“, – sakė jis.

Į klausimą, ar pusvalandinis stabtelėjimas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nedaromas Klaipėdos uosto sąskaita, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus sakė, kad taip nėra. „Pasienyje ilgiau užtrunka technikos patikrinimas nei dokumentų forminimas, nes dokumentai parengiami greičiau, – sakė jis. – Tokį rezultatą leido pasiekti elektroninių sistemų įgyvendinimas Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Kai „Vikingas“ startavo, dar nebuvo elektroninės formatavimo sistemos, bet buvo geranoriškumas, kuris buvo pasiektas tarp abiejų šalių muitininkų. Čia buvo didžiausias laimėjimas. Jeigu nebūtų įveiktas šis slenkstis, apie jokį traukinio projektą šiandien nekalbėtume. Gaila, kad nebuvo paminėtas Baltarusijos užsienio reikalų viceministras Michnevičius, nes būtent jo dėka Baltarusijos muitinė pažiūrėjo į šį traukinį kitaip. Kad vystytųsi projektas, turi būti krovinys, normalūs tarifai, leidžiantys konkuruoti su kitomis transporto rūšimis, ir turi būti darnus valstybinių institucijų darbas. Geležinkeliai užtikrino vieningą tarifą per visas tris valstybes. Tai neabejojamas laimėjimas.“