TRANSPORTAS

Statybos ir kelių tiesimo technikos pardavėjams taip pat nerimo metas. Nėra aiškių ekonomikos kilimo prognozių, neįmanoma planuoti naujos technikos tiekimo apimčių. Potencialūs klientai nors ir žada pirkti, bet vis dar laukia, kol gamintojai pasiūlys kuo mažesnę kainą ar suteiks palankesnes sąlygas technikai įsigyti.

Pasirodžius vienam ar kitam realesniam statybinės technikos pirkėjui, gamintojų atstovai stengiasi kaip įmanydami įtikti: vieni spalvina savo atstovaujamą techniką įvairiomis vaivorykštės spalvomis, kiti žada, kad ji tarnaus amžinai, treti, kad jos darbo našumas – kalnus verčia, o likusieji tvirtina, kad ji pati ekonomiškiausia pasaulyje.

Kaip pasirinkti planuojamiems darbams tinkamą techniką, kad nereiktų permokėti ar galėtis, kad ne tą nupirko, ir kad ji būtų patikima, ekonomiška, atitiktų visus lūkesčius? Apie tai kalbėjomės su uždarosios akcinės bendrovės „Swecon“ generaliniu direktoriumi Mindaugu Sauliumi.

Ką svarbu žinoti?

Bendrovės „Swecon“ generalinis direktorius M. Saulius pradėjo dirbti su „Volvo“ technika beveik prieš 20 metų, su statybine – dar anksčiau. Todėl jo ir klausėme: ką pirmiausia būtina žinoti apie techniką? „Labai keista, bet pirkėjus pirmiausia domina kaina, o tik paskui visi kiti argumentai – našumas, patikimumas, eksploatavimo išlaidos. Verslui besiplėtojant, antriniai požymiai pamažu tampa svarbesni, kaina – mažiau svarbi. Tačiau ištikus ekonominei krizei, svarbiausiu rodikliu vėl tapo kaina“, – pasakojo M. Saulius. Jis teigia, kad šioje darbo srityje yra matęs jau dvi tokias krizes.

„Įsigyjant techniką vien tik kaina vadovautis negalima. Turėtų būti atsižvelgiama ir į ekonominės naudos kriterijus. Tiesa, klientų požiūrį į šiuos dalykus dar lemia ir verslo apimtis“, – aiškino ilgametis bendrovės vadovas.

Smulkesnieji verslininkai dažniausiai nėra savo verslo šeimininkai. Jie parduoda savo paslaugas, kurių savikaina tiesiogiai susieta su perkamų paslaugų kaina. Privatus asmuo, nors ir gali laisvai pasirinkti, pageidauja technikos žemesne kaina, kad galėtų sumažinti savo atsakomybę.

Anot M. Sauliaus, „dažni atvejai, kai verslo šeimininkas, kuris perka techniką, pats prie jos vairo nedirba, todėl jam kyla klausimas: „Kodėl turėčiau mokėti ne 100, o 120 sąlyginių vienetų, jei tuos 20 vienetų galiu panaudoti dividendams gauti arba už juos galėsiu dar šį bei tą įsigyti?“.

Techniką vertinti reikėtų ne tik pagal kainą. Labai svarbi yra mašinos likutinė vertė. Pastarosios eksploatacinę savikainą sudaro kelios dalys: nusidėvėjimas, kintamosios išlaidos, operatoriaus kaštai, degalų sąnaudos bei technikos aptarnavimo ir priežiūros kaštai. Visi faktoriai yra išmatuojami.

„Vidutinis statybų mašinos eksploatavimo laikas – 7 metai. Jam praėjus, technikos, kuri dirbo įprastinėmis sąlygomis, likutinė vertė bus apie 30–40 proc. Palyginti su konkurentų mašinomis, „Volvo“ technikos kaina yra 10 ar 20 proc. didesnė, tačiau jos likutinė vertė po tų 7 metų išlieka apie 10 proc. aukštesnė“, – aiškino bendrovės direktorius M. Saulius.

Kitas aspektas – produkcijos kiekis, pagamintas per minėtą laikotarpį. Yra paskaičiuota, jog brangesnė „Volvo“ mašinaper tuos 7 metus pagamina per 1mln. kub. m produkcijos, o 20 proc. pigesnė konkurentų mašina – apie 700 tūkst. kub. m. Sakykime, 1 kub. m produkcijos kaina – 1 euras. Skirtumas – už techniką sumokėjus brangiau, papildomai uždirbta 300 tūkst. eurų.

Trečias aspektas – degalų sąnaudos. Kiek degalų sunaudojama arba kiek kubinių metrų pagaminama per 1 valandą, dar nėra pakankamai informatyvus skaičiavimas. Visai kas kita skaičiuojant, kiek kubinių metrų pagaminama su vienu litru degalų. Ekonomiškai degalus naudojančios „Volvo“ mašinos ją nupirkusiam verslininkui taip pat bus naudingesnės ir su kaupu atpirks už ją sumokėtą didesnę pinigų sumą.

Naujos tendencijos

„Šiuo metu statybų ir kelių tiesimo sektoriuje įsivyrauja naujos tendencijos – mašinų nuoma. Tai iš dalies susiję su darbų sezoniškumu ir gamtos sąlygomis Lietuvoje“, – pastebi bendrovės „Swecon“ generalinis direktorius M. Saulius.

Karjerai ar kelininkai dirba 9–10 mėnesių per metus. Kitaip sakant, 2–3 mėnesius sava mašina stovi be darbo, nors jos remonto išlaidas tenka skaičiuoti. Nuomojant mašiną mokama tik nuoma – nėra darbų, nėra ir išlaidų. Minusas šiuo atveju galbūt tik tas, kad pasibaigus nuomos sutarčiai technikos parkas grąžinamas savininkui.

Pasak bendrovės vadovo M. Sauliaus, ši kryptis tampa vis populiaresnė tarp klientų, kurie dirba labai trumpą sezoną, bet itin intensyviai. Per 3–4 darbo mėnesius jie išnaudoja visų metų darbo valandas.

Dar viena kryptis – nuomos paslaugų pirkimas. Jis atsirado dar prieš krizę – 2008-aisiais arba ekonominio pakilimo metais. Mašinų operatoriai, tarnavę darbdaviams, nutarė patys imtis verslo. Naujoms ar mažoms įmonėms bankai tuomet labai lengvai dalijo kreditus.

Prisipirkę technikos smulkieji verslininkai, norėdami išlaikyti ją ir darbuotojus, kelininkams dabar mielai parduoda nuomos paslaugas, kurių kainos šiuo metu labai prieinamos. Jiems didieji darbdaviai moka nustatytą mokestį už 1 valandą ir tai visai nesusiję su pagamintos produkcijos kiekiu. Išvada tokia – kam pirkti didesnę ir brangesnę mašiną, su kuria padaryčiau daugiau per trumpesnį laiką, bet daugiau neuždirbčiau?

„Taigi, ieškoma kuo pigesnės mašinos, kad būtų kuo mažesnės eksploatacinės išlaidos ir liktų kuo daugiau pinigų. Ši tendencija ypač išryškėjusi grunto krovos srityje, kai didžioji darbų našta užkraunama ant mažųjų rangovų pečių. Ekonominio naudingumo aspektai, kuriuos minėjau, čia ne itin veikia“, – pabrėžia bendrovės „Swecon“ vadovas.

Turi būti balansas

Didieji statybos ir kelių technikos gamintojai stengiasi, kad jų gaminami agregatai būtų itin saugūs ir patikimi, o galia ir darbo našumas – patys didžiausi, todėl dažniausiai juos gaminasi patys, kad agregatai būtų tarpusavyje suderinti ir pritaikyti konkrečiai mašinai konkrečiam darbui atlikti.

„Volvo“ mašinų varikliai – ekonomiški ir ekologiški. Jie naudojami ir sunkvežimiuose, ir statybinėje, ir netgi jūrinėje technikoje. Pasiekti aukštų rezultatų leido sukaupta daugiametė patirtis gaminant sunkvežimių variklius. Tiesa, vienokiu režimu dirba sunkvežimio variklis, kitokiu – krautuvo, dar kitaip – ekskavatoriaus. Skirtingus variklių parametrus šiandien įmanoma pasiekti keičiant kompiuterio programas.

„Iš esmės variklis lieka tas pats, tik keičiami tam tikri mazgai tam tikriems parametrams, kuriuos turi reguliuoti elektronika, pasiekti, – tęsia „Swecon“ generalinis direktorius. – Toliau – krautuvų pavarų dėžė. „Volvo“ taiko 2 sprendimus – hidrostatinė ir hidrodinaminė transmisijos. Galima ginčytis iki begalybės, kuri geresnė. „Volvo“ laikosi tokios filosofijos: darbams, kuriems reikia mažiau galios, o nuostoliai ne tokie svarbūs, galima naudoti hidrostatinę, didesnei galiai – hidrodinaminę transmisiją.“

Jėgos perdavimo linijoje galutinis etapas yra ašys – irgi labai svarbus agregatas. Taip pat labai svarbu, kad krautuvų strėlės ar kaušo dydžiai būtų suderinti su mašinos dydžiu.

Pasak direktoriaus M. Sauliaus, gamtos neapgausi. Proporcijos turi būti išlaikytos, kad technika būtų stabili, o darbo našumas – kuo geresnis. Taip pat tarpusavyje turi derėti visi agregatai – kaip yra savivarčių gradacija pagal krautuvų tūrį, taip ir konkretus krautuvas turi būti pagamintas konkrečiai mašinai. Technikos parametrų balansas turi didelės įtakos darbo našumui, degalų sąnaudoms ir kitiems svarbiems dalykams.