Naujasis šilko kelias: transkontinentinis traukinys iš Harbino į Hamburgą
2015-07-27 Laurynas Usonis, Transportas Nr. 1-2 (54)
Kinija nesiliauja stebinusi savo pasiekimais. Jai įgyvendinti projektus padeda stambiausios Europos kompanijos, kurios tiki šios šalies ekonominiu potencialu. Kinija kartu su Vokietijos geležinkeliais paleido ilgiausią pasaulyje krovininio traukinio maršrutą, jungiantį Kinijos šiaurės rytuose esantį Harbino miestą su vienu iš stambiausių Vokietijos pramonės miestų – Hamburgu. Pastarasis yra stambiausias šiaurės Vokietijos verslo, pramonės ir kultūros centras, antrasis pagal dydį uostas Europoje ir antrasis pagal dydį Vokietijos miestas.

Pirmasis traukinys ilgiausiu geležinkelio maršrutu buvo paleistas šių metų birželio 13 d. Jis gabeno 49 pavadinimų prekes, pagamintas Kinijos šiaurės ir šiaurės rytų provincijose – elektroniką ir autodetales, kurių vertė siekė per 3 mln. JAV dolerių.
Transkontinentinis traukinys
Traukiniai maršrutu iš Harbino į Hamburgą vyks kartą per savaitę. Kelionė truks 15 dienų, per kurias traukinys įveiks 9 800 km atstumą. Transkontinentinis maršrutas prasideda Kinijos šiaurės rytų provincijoje Cheilundzian ir driekiasi per šios šalies miestą Mančžouli, vėliau – per Mongoliją, Rusiją, Baltarusiją, Lenkiją į Vokietiją. Traukiniui Kinijos ir Mongolijos bei Baltarusijos ir Lenkijos pasienių punktuose yra keičiami vagonų ratai dėl esamų skirtingų geležinkelio vėžės pločių.
Kinijoje, kaip ir Europoje bei JAV, geležinkelio vėžės plotis yra 1435 mm, o Mongolijoje, Rusijoje, Baltarusijos ir Baltijos šalyse vežės plotis – 1520 mm.
Kelionė greituoju geležinkelio maršrutu iš Harbino į Hamburgą užima dukart mažiau laiko negu dabartinis prekių kelias automobiliais ar jūra.
Planuojama, kad traukinys iš Harbino reguliariai pristatys prekes iš Kinijos, Pietų Korėjos, Japonijos į Europą, o atgal veš krovinius iš Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos, Italijos ir Lenkijos, pranešė traukinio operatoriaus, tarptautinės logistikos kompanijos „Harbinas-Europa“, generalinis direktorius Tu Siaojue.
Ekspertai teigia, kad tokio traukinio atsiradimas ir reguliarus jo funkcionavimas pakels Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Rusijos ir Europos šalių prekybos apimtis į aukštesnį lygį. Kinijos Liaudies Respublikos vicepremjeras prof. Cheilundzjanas teigia, kad transkontinentinis geležinkelio maršrutas Harbinas – Hamburgas išsiskiria aukštu komerciniu rentabilumu ir mažais logistikos kaštais.
Kinijos ekonomika
Kinija planuoja investuoti į infrastruktūrą ir transporto jungtis su Europa ir vidurio bei pietryčių Azijos šalimis šimtus milijonų dolerių.
Šių metų rugpjūtį Kinijos geležinkeliai atidarys greitojo traukinio ruožą iki šalies pasienio punkto Hunčiunia, o vėliau jį pratęs ir iki Rusijos. Kinai taip pat siūlo nutiesti greitąjį traukinį į vieną stambiausių pramonės centrų Rusijos rytų regione – Vladivostoką.
Kinijos ekonomika šių metų gegužę augo 6,1 proc., palyginti su praėjusių metų 5,9 proc. augimu tuo pačiu laiku. 2015 m. pradžioje, sausio – gegužės mėnesiais, šalies vidutinis ekonomikos augimas siekė nuo 6,2 iki 10,0 proc., o investicijos per pastaruosius 5 mėnesius – 11,4 proc. Gegužę mažmeninė prekyba Kinijoje augo 10,1 proc.
Traukinys „Saulė“
Žurnalas „Transportas“ ne kartą jau rašė, bet dar kartą primena, kad 2011 m. lapkričio 10 d. Kenos geležinkelio stotyje buvo iškilmingai sutiktas konteinerinis traukinys „Saulė“, tranzitu per Lietuvą iš Kinijos miesto Čongčingo į antrąjį pagal dydį Belgijos miestą Antverpeną gabenęs kompiuterinę techniką.
Spalio 28 d. traukinys „Saulė“ pajudėjo iš Čongčingo, o lapkričio 3 d. kirto Kinijos ir Kazachstano pasienio punktą Dostyk, kuriame buvo keičiami vagonų ratai. Lapkričio 10 d. traukinys atvyko į Kenos geležinkelių stotį, esančią Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, o lapkričio 15 d. dalis traukinio „Saulė“ vagonų pasiekė Antverpeną Belgijoje. Tiesa, pakeliui geležinkelio stotyje Šeštokuose, esančiuose Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, vagonams buvo keičiami ratai pagal europinės vėžės 1435 mm plotį.
Traukinys „Saulė“, gabenęs 41 konteinerį su kompiuterine technika iš Kinijos, Lietuvą pasiekė per 13 dienų, ir kaip buvo numatyta, likęs atstumas iki Belgijos buvo įveiktas per penkias dienas. Visos kelionės metu „Saulės“ maršrutas sudarė 10 929 km, trukmė – 18 parų.
Ypatingas įvykis Lietuvai
Tuo metu tai buvo didžiulis įvykis ne tik Lietuvos geležinkelių, bet ir šalies istorijoje. Tuometinės valdžios atstovai trimitavo, kad užtikrinus patogų susisiekimą, greitą valstybių sienų kirtimą ir konkurencingas paslaugų kainas, naujasis traukinio maršrutas per Lietuvą bus sėkmingas. Šio projekto realizavimas yra bendro ir efektyvaus kelerių metų Lietuvos Prezidentūros, Susisiekimo ministerijos, Klaipėdos uosto, bendrovės „VPA Logistics“, Lietuvos ir kitų šalių geležinkelių administracijų darbo vaisius. Tai buvo didelis iššūkis visai Lietuvos transporto sistemai. Dar 2011 m. spalio pradžioje Kazachstane Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė su Kazachstano prezidentu Nursultanu Nazarbajevu sutarė aukščiausiu lygiu palaikyti šaudyklinio konteinerinio traukinio „Saulė“ projektą ir dėti visas pastangas, kad jis sėkmingai veiktų. Prezidentės teigimu, šis traukinys – tai ne tik dešimtmečiams užtikrinta nauda šalies ekonomikai, bet ir geriausias pasiūlymas jungčių ieškančioms Europai ir Kinijai, ekonomikos variklis.
Tuo metu buvo tikimasi, kad traukinio „Saulė“ projektas bus naudingas ne tik ekonomiškai. Geležinkeliai – viena iš ekologiškiausių transporto rūšių, todėl buvo viliamasi, kad projekto įgyvendinimas leis ir toliau plėtoti žaliąjį transportą, sujungiant Europą ir Aziją Lietuvos logistikos tiltu.
Kur dingo žaliasis logistikos tiltas?
2012 m. pradžioje buvo išplatintas pranešimas, kad šaudyklinis traukinys „Saulė“ išvažiavo į Kazachstaną. Iš Klaipėdos geležinkelių stoties „Draugystė“ išvykęs konteinerius gabenantis šaudyklinis traukinys „Saulė“ galutinį tašką – Almatos miestą Kazachstane – pasiekė per 8 paras. Iki šiol geležinkeliu gabenami kroviniai šį atstumą įveikdavo tik per 17–24 dienas.
Traukinio „Saulė“ operatorius, bendrovė „VPA Logistics“, tikino, kad bus važiuojama po du kartus per mėnesį. Netgi buvo užsimota planuose numatyti oro, geležinkelio ir sausumos kelių transporto grandinės sujungimą, nes į Almatą išvežti konteineriai į Klaipėdą buvo atgabenti laivais.
Reguliariai per Klaipėdos uostą Kazachstano įmonėms vežami kroviniai buvo pavadinti traukiniu „Saulė“, nors jie buvo gabenami ne į Kiniją, o tik iki Almatos. Tai buvo naujas, kiek greitesnis būdas pasiekti Kazachstaną mažesniu krovinių gabenimo geležinkeliais tarifu, bet projektas „Saulė“ žlugo. Nors spaudoje ir pranešimuose buvo rašoma, kad kroviniai iš Lietuvos pasieks Kinijos ir Mongolijos rinkas, ir kad tai domina daugelį Europos šalių verslininkų, ir kad naujuoju maršrutu susidomėjo JAV institucijos, kurios buvo suinteresuotos kuo operatyviau pasiekti Kinijos ir Afganistano rinkas, tai buvo tik iliuzija.
Kinijos kompanijos eksperimento dėlei sutiko išsiųsti į Europą tik vieną geležinkelio sąstatą su 41 konteineriu, kuriuose buvo elektronika, greitesniu, bet ne pigesniu būdu – geležinkeliais per Lietuvą, ir projektas skambiu pavadinimu „Saulė“ taip ir liko tik prisiminimuose.
Ar „Saulė“ dar nušvis?
2013 m. pabaigoje žurnalas „Transportas“ priminė tuometinei valdžiai, kad su trimitais, fanfaromis ir ditirambais išlydėtas šaudyklinis traukinys „Saulė“, turėjęs driektis iki Kinijos, panašu, kad nesulaukė tokios sėkmės, kaip tikėtasi, ir kad šiuo metu fanfarų nebesigirdi, o, pavyzdžiui, NATO kroviniams transportuoti pasirinktas kitas maršrutas. Buvęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis neslėpė – „Saulei“ sekasi nekaip. Projektas nėra įgyvendintas taip, kaip norėjosi pačioje pradžioje. Svarbiausia problema – krovinių trūkumas Kinijoje. „Projektui „Saulė“ trukdo ir konkurencinė aplinka, nes puikiai žinome ir kitą seniai veikiantį projektą tarp Rusijos geležinkelių ir Vokietijos geležinkelių bendrovės „Deutsche Bahn“, kas, matyt, irgi nesudaro prielaidų mūsų projekto sėkmei“, – sakė buvęs susisiekimo ministras E. Masiulis. Kaip vieną iš projekto nesėkmių E. Masiulis įvardijo „Saulės“ operatorės „VPA Logistics“ atsitraukimą, kuri didesnę perspektyvą matė gabenti NATO krovinius per Klaipėdos uostą Afganistano link. Aišku, bendrovės neįpareigoja jokie sutartiniai santykiai. Šiuo atveju valstybė negali priversti privataus verslo dalyvauti projekte, ir, natūralu, kad pati rinka diktuoja tokį „VPA Logistics“ posūkį. Tačiau pasireklamuoti prieš pradedant projektą „Saulė“ bendrovė nepraleido progos.
Skambūs žodžiai
Po žurnalo „Transportas“ publikacijos dienraštyje „Lietuvos rytas“ 2013 m. gruodžio pabaigoje buvo išspausdintas straipsnis antrašte „Expo 2017“ vežėjais gali tapti ir lietuviai“. Jame buvo teigiama, kad traukinio „Saulė“ operatorė, Klaipėdos įmonė „VPA Logistics“, derina sutartis su Kazachstano geležinkelių bendrovės atstovais, jau pasirašyti susitarimai ir paskirtas „Saulės“ traukinio operatorius iš Kazachstano. Bendras dviejų operatorių darbas iš esmės turėjo pakeisti traukinio tarptautinę reikšmę gabenant krovinius tarp Kinijos, vidurinės Azijos ir Europos. Operatoriai ketino įkurti bendrą įmonę, kuri steigtų intermodalinius terminalus tiek Kazachstane (šios šalies pasienyje su Kinija ir Rusija), tiek Lietuvos teritorijoje: Klaipėdoje ir Kauno „Rail Balticos“ geležinkelio ruože.
Ką bendrovė įgyvendino iš visų šių planų?
Po tokios traukinio „Saulė“ reklamos straipsniuose, pranešimuose, konferencijose, parodose bei susitikimuose nepatogu žiūrėti partneriams Kazachstane ar Kinijoje į akis. Pastarųjų šalių verslininkai, suprasdami mūsų galimybių menkumą, tikriausiai nepriima mūsų skambių pareiškimų už gryną pinigą. Transkontinentiniai traukinai iš Kinijos į Europą ir toliau aplenkia mūsų šalį, nors labai stengiamės parduoti iliuzijas už grynus pinigus.