SUSISIEKIMAS LOGISTIKA TECHNOLOGIJOS
ISSN 2029-4204

Bandymai pritraukti vežėją su tiesioginiais skrydžiais į Londoną – nesėkmingi

2017-07-31  Pranciškus Vaišvila, Delfi.lt

Lietuvos oro uostai pastaruosius kelerius metus nesėkmingai bandė pritraukti naują oro vežėją, kuris skraidintų į vieną pagrindinių Londono oro uostų, sako Lietuvos oro uostų vadovas.

Gedimino Almanto teigimu, Vilniaus valdžios sprendimas skirti 2,1 mln. eurų pritraukti tokį vežėją gali būti naudingas, tačiau kol kas neaišku, ar taip nebus pažeistos valstybės paramos taisyklės.

G.Almantas BNS sakė, jog nuolat kalbama su kompanijomis „British Airways“, „EasyJet“ ir Latvijos „AirBaltic“ bei kitomis, tačiau nė viena jų nesutinka dirbti rinkos sąlygomis. Toks skrydis joms būtų nuostolingas, nes lėktuvai dėl nedidelės paklausos būtų neužpildyti.

„Rinkos sąlygomis veikiant, mes šnekamės su daugeliu aviakompanijų ir nė viena iš jų rinkos sąlygomis į tuos Londono oro uostus skraidyti nenori. Derybos vyksta labai seniai ir turint de minimis (nedidelės vertės – BNS)pagalbą bei mūsų oro uostų sistemą, nė viena aviakompanija neparodė susidomėjimo“, – BNS teigė G.Almantas.

Lietuvos oro uostai siekia pritraukti tradicinę oro bendrovę, kuri skraidintų iš Londono Sičio, Heatrow (Hytrou) ar Gatwicko (Getviko) oro uostų verslui patogiu laiku ir lėktuvais.

„Verslo susisiekimui yra reikalingi Londono Sičio, Heatrow ar Gatwicko oro uostai. Tai yra specifiniai oro uostai. Heatrow yra labai brangus oro uostas ir ten dominuoja „British Airways“. Gatwickas yra lengviausiai prieinamas oro uostas, kur skraido „EasyJet“ ir kitos aviakompanijos, kurios žiūri galbūt palankiau į mūsų rinkas. Londono Sičio oro uostas – labai nišinis“, – kalbėjo Lietuvos oro uostų vadovas.

Europos Sąjunga (ES) draudžia valstybei remti oro uostus arba bendroves. Be papildomo Europos Komisijos (EK) leidimo naujiems skrydžiams galima skirti tik nedidelę pagalbą – 200 tūkst. eurų per trejus metus, tačiau tai – per menka suma.

Vilniaus savivaldybė praėjusią savaitę nutarė per trejus metus skirti apie 2,1 mln. eurų skrydžių į vieną pagrindinių Londono oro uostų rinkodarai. Pasak G.Almanto, didžiausia problema – kaip šiuos pinigus atiduoti oro vežėjams.

„Aviakompanijos, turėdamos šią informaciją, tikriausiai teiks savo skrydžių vykdymo į vieną iš tų oro uostų pasiūlymus. Dabar pats realiausias žingsnis – paskelbti tas sąlygas ir pakviesti aviakompanijas viešai teikti pasiūlymus. (…) Mes su savivaldybe tuo klausimu dar nesame dirbę, kaip tie pinigai pereis aviakompanijoms. Kur yra didžiausia rizika, tai yra valstybės pagalbos problematika. Pinigai yra, o dabar klausimas, kaip juos atiduoti aviakompanijoms“, – BNS sakė G.Almantas.

Paklaustas, ar Jungtinės Karalystės sprendimas pasitraukti iš ES nekeis siekio atidaryti naują maršrutą tarp Londono ir Vilniaus, G.Almantas teigė, kad ši aplinkybė kaip tik gali padėti.

„Brexit“ šiuo atveju Lietuvai yra galimybė prisitraukti investicijas, verslui išsikeliant iš Didžiosios Britanijos. Tai yra nacionalinis ir regioninis prioritetas šį skrydį turėti“, – teigė G.Almantas.

Už tarptautinį turizmą, Vilniaus rinkodarą ir investicijų skatinimą atsakingos įstaigos „Go Vilnius“ laikinoji vadovė Inga Romanovskienė BNS teigė, jog bus toliau deramasi su oro bendrovėmis.

„Gavus politinį pritarimą ir išreiškus valią skirti lėšas skrydžių pritraukimo programai, toliau bus tęsiamos derybos su aviakompanijomis, galinčiomis šį skrydį įgyvendinti. Kol nėra pasiekta bent tarpinių sutarimų, minėti konkrečias aviakompanijas būtų netikslinga. Tarpinių rezultatų galime sulaukti šių metų rudenį“, – komentare BNS teigė I.Romanovskienė.

„British Airways“ savo planų dėl naujų skrydžių BNS nekomentavo. Bendrovė jau yra skraidžiusi iš Londono į Vilnių, tačiau du kartus veiklą nutraukė – 2000 ir 2006-aisiais.

Šiuo metu į Londoną iš Vilniaus, Kauno ir Palangos skraidina tik pigių skrydžių įmonės – Vengrijos „Wizz Air“ ir Airijos „Ryanair“.