TRANSPORTAS

Mielieji skaitytojai,
2015-ieji – kupini įtampos, nerimo, baimės, intrigų, nusivylimų, principų demonstravimo, užsispyrimų ir besikeičiančių naujovių metai. Tokie jau šie ožkos metai, kuriuos mums teks kartu pragyventi. Sėkmės Jums, brangūs šio numerio skaitytojai!
Šiemet balandį Lietuva vėl sulaukė akibrokšto iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) tarnybos, kai gaisre Mančiūnų kaime Alytaus rajone žuvo 28 metų moteris ir jos trejų, ketverių, aštuonerių ir devynerių metų vaikai. Policija pradėjo tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo BPC Alytaus skyriuje. Vėl žmonių gyvybių nesugebėta išgelbėti nepajėgus nustatyti skambinusios moters buvimo vietos. Beje, paaiškėjo ir tai, jog šis centras bandė nuslėpti pirmąjį moters skambutį iš degančio namo. Žinių apie pradėtą ar atliktą tyrimą neturime iki šiol. Gal tokiu būdu yra bandoma nuslėpti tiesą nuo visuomenės?
Lietuvos pilotų žūtis Baltijos jūroje sukrėtė ne tik mūsų, bet ir Skandinavijos šalis. Net trys komisijos tyrė Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo AN-2 avarijos priežastis ir analizavo, ar buvo imtasi visų įmanomų gelbėjimo priemonių. Tačiau kuo toliau, tuo labiau valdžia bando įtikinti visuomenę, kad dėl avarijos galėjo būti kalti patys lakūnai. Akivaizdu, kad gelbėjimo veiksmų koordinavimas tarp įvairių žinybų buvo chaotiškas, o kas tai gelbėjimo operacijai vadovavo, niekas atsakyti taip ir nesugebėjo. Nėra pilotų – nėra problemos.

Kone pusę savo laivų išpardavusi Susisiekimo ministerijai pavaldi akcinė bendrovė Lietuvos jūrų laivininkystė jau senokai nebegali pati išsilaikyti. Kaip paskutinio šiaudo griebtasi prašant finansinės injekcijos iš valstybės biudžeto, tačiau Vyriausybė tokio gelbėjimo plano nepalaimino. Tiesa, skęstančiai įmonei dar matyti šiek tiek šviesos tunelio gale. Tikimasi įsteigti kontroliuojančios bendrovės principu veiksiančią transporto įmonių grupę, kuri nacionalinį laivyną bandytų traukti iš skolų liūno. Bet tai tik pažadai ir kol valdžia sugalvos gelbėjimo planą, bendrovė skęsta toliau.

Apyvartos lėšų nebeturėjusi nacionalinė oro bendrovė „Air Lituanica“ šių metų gegužę oficialiai pranešė stabdanti savo veiklą ir inicijuojanti bankroto procedūrą. Milijoninius nuostolius patyrusios Lietuvos oro bendrovės vadovai spruko lauk, beveik 30 tūkst. bilietus nusipirkusių keleivių liko prie suskilusios geldos, o politikai, ieškodami kaltųjų, nepraleidžia progos vieni kitiems įgnybti. Pasigirdo nuomonių, kad mūsų valstybei, kur valdžia ne itin suinteresuota pasirūpinti nacionaliniu oro vežėju, tokios bendrovės iš viso neverta turėti – mažiau galvos skausmo.

Į Lietuvos rinką atėjusi Latvijos kelių ir tiltų statybos bendrovė „Latvijas Tilti“ kaišo pagalius į mūsų valstybės strateginius projektus. Prieštaringą reputaciją pelniusi įmonė sustabdė ne tik sostinei, bet ir visai Lietuvai svarbaus Vilniaus vakarinio aplinkkelio III-ojo etapo statybas, nors konkurse rangos darbams atlikti net nedalyvavo. Kelią 90 mln. eurų vertės projektui kaimyninės šalies bendrovė „Latvijas Tilti“ kartu su UAB „Kauno keliai“ užkirto per teismus. Pastarieji teigia, kad yra sudarytos palankios sąlygos vietinių bendrovių karteliniam susitarimui ir tokiu būdu yra siekiama užkirsti galimybę bendrovėms konkuruoti. Ar valdžia sugebės išspręsti šį Gordijo mazgą, ar tiesiog ramiai išeis atostogų?

Prasidėjo karštasis sezonas. Šiemet orai ypač nepastovūs. Žmonių imunitetas net ir vasarą neatlaiko orų permainų. Labai greitai galime imti čiaudėti, kosėti, ypač kai patalpos kondicionuojamos ir patenkame tai į šaltą, tai į karštą aplinką. Paprastai uolūs ir darbštūs lietuviai neskuba likti namuose ir gydytis, važiuoja į darbus, mokymo įstaigas. Ir tokie pasiligoję piliečiai važinėja ne tik individualiu, bet ir viešuoju transportu, platindami „dovanėles“ aplinkiniams.
Būkime atsargūs ir saugokime vieni kitus!

Gero Jums skaitymo!
Mindaugas Aušra, korespondentas.

Net trys komisijos tyrė Baltijos jūroje nuskendusio lėktuvo AN-2 avarijos priežastis ir analizavo, ar buvo imtasi visų įmanomų gelbėjimo priemonių. Tačiau kuo toliau, tuo labiau bandyta įtikinti visuomenę, kad dėl avarijos galėjo būti kalti patys lakūnai. Tokią išvadą suformulavo ir svarbiausia įvykį tyrusi Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko vadovaujama komisija.

Kelią 90 mln. eurų vertės projektui kaimyninės šalies bendrovė „Latvijas Tilti“ kartu su UAB „Kauno keliai“ užkirto per teismus. Balandį Lietuvos apeliacinis teismas sustabdė konkursą, kuris jau buvo surengtas, net paskelbti paskutinio šio aplinkkelio etapo statybos darbų rangovai. Pasekmės liūdnos – statybos darbai nukeliami.

Bendrovės „Latvijas Tilti“ ir „Kauno keliai“ veikia išvien. Šių įmonių konsorciumas įgyvendina ne vieną Lietuvoje projektą ir, kaip rodo realybė, veikia tokiais pat metodais.

Vilniečiai turbūt dar nepamiršo, kai jos abi statė Geležinio Vilko gatvės estakadą ir dėl laiku nebaigiamo projekto ne vieną jų privertė nervintis ir gaišti laiką transporto spūstyse. Istorija tęsiasi – Vakarinio aplinkkelio statybų pabaigos labai laukiantiems Vilniaus gyventojams minėtų įmonių konsorciumas iškrėtė dar vieną šunybę.

Kone pusę savo laivų išpardavusi Susisiekimo ministerijai pavaldi akcinė bendrovė Lietuvos jūrų laivininkystė jau senokai nebegali pati išsilaikyti. Neseniai kaip paskutinio šiaudo griebtasi prašant finansinės injekcijos iš valstybės biudžeto, tačiau Vyriausybė tokio gelbėjimo plano nepalaimino. Tiesa, skęstančiai įmonei dar matyti šiek tiek šviesos tunelio gale. Tikimasi įsteigti kontroliuojančios bendrovės principu veiksiančią transporto įmonių grupę, kuri nacionalinį laivyną bandytų traukti iš skolų liūno.

Šiemet balandį Lietuva vėl sulaukė akibrokšto iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) tarnybos, kai gaisre Mančiūnų kaime Alytaus rajone žuvo 28 metų moteris ir jos trejų, ketverių, aštuonerių ir devynerių metų vaikai. Policija pradėjo tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo BPC Alytaus skyriuje. Vėl žmonių gyvybių nesugebėta išgelbėti nepajėgus nustatyti skambinusios moters buvimo vietos. Beje, paaiškėjo ir tai, jog šis centras bandė nuslėpti pirmąjį moters skambutį iš degančio namo telefonu be SIM kortelės.

Žurnalas „Transportas“ jau ne kartą rašė apie svarbiausius aspektus, garantuojančius Lietuvos visuomenės saugumą ir pasitikėjimą šalies institucijomis, jų darbą, atsakomybę, techninį aprūpinimą, finansavimą, kitus materialinius ir moralinius aspektus. Viena iš tokių institucijų – Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos.

Šių metų balandžio pabaigoje Latvijos sostinėje Rygoje vyko trečiasis Europos ir Azijos (ASEM) šalių transporto ministrų susitikimas, kurio metu buvo pasirašyta Rygos deklaracija dėl Eurazijos daugiarūšio transporto jungčių plėtros.

Šiuo susitarimu ASEM narės deklaravo savo siekius glaudesniam bendradarbiavimui transporto srityje skatinti, integruotai, tvariai ir veiksmingai transporto sistemai su įvairiarūšėmis jungtimis tarp Azijos ir Europos sukurti. Transporto ministrų susitikime dalyvavusi Europos Komisijos transporto komisarė Violeta Bulc pakvietė visus ASEM narius bendromis pastangomis kurti tvarią ir integruotą transporto sistemą, kuri būtų naudinga visiems – tiek Europos, tiek ir Azijos šalių – piliečiams.

Lietuva tampa svarbiu strateginiu tašku Kazachstanui plečiant tranzitinio transporto srautus į Vakarus. Ši mintis ne kartą nuskambėjo birželio pradžioje Klaipėdoje vykusiame tarptautiniame Lietuvos – Kazachstano transporto ir logistikos forume „Naujasis Šilko kelias – patikimas Europos ir Azijos ryšys“, kuriame dalyvavo ir Kazachstano geležinkelių vadovas Askaras Maminas bei šios šalies verslo atstovai.

Kinija nesiliauja stebinusi savo pasiekimais. Jai įgyvendinti projektus padeda stambiausios Europos kompanijos, kurios tiki šios šalies ekonominiu potencialu.

Kinija kartu su Vokietijos geležinkeliais paleido ilgiausią pasaulyje krovininio traukinio maršrutą, jungiantį Kinijos šiaurės rytuose esantį Harbino miestą su vienu iš stambiausių Vokietijos pramonės miestų – Hamburgu. Pastarasis yra stambiausias šiaurės Vokietijos verslo, pramonės ir kultūros centras, antrasis pagal dydį uostas Europoje ir antrasis pagal dydį Vokietijos miestas.

Pirmasis traukinys ilgiausiu geležinkelio maršrutu buvo paleistas šių metų birželio 13 d. Jis gabeno 49 pavadinimų prekes, pagamintas Kinijos šiaurės ir šiaurės rytų provincijose – elektroniką ir autodetales, kurių vertė siekė per 3 mln. JAV dolerių.

AB Lietuvos geležinkeliai – viena didžiausių Lietuvos įmonių. Atsivertus jos internetinį puslapį pabyra frazės apie tai, kad čia gerbiami darbuotojai, atnaujinama gamybinė technika, įmonė yra gavusi tarptautinių ir Lietuvos apdovanojimų. Antai Lietuvos verslo konfederacijos organizuotame konkurse „Mylimiausia įmonė 2014“ bendrovė Lietuvos geležinkeliai tapo nugalėtoja didelių įmonių kategorijoje. „CVOnline“ atliktos apklausos duomenimis, ši bendrovė užėmė 1 vietą transporto įmonių kategorijoje „Top darbdavys 2014“. Dar bendrovės tinklapyje skelbiama, neva darbo santykiuose ji siekia gerų, patrauklių darbo sąlygų, kai derinami darbuotojų šeimyniniai ir profesiniai įsipareigojimai, nustatomi individualūs darbo grafikai, sudaromos sąlygos dirbti ir mokytis. Deja, praskleidus oficialiąją uždangą pasirodo, kad viskas toli gražu ne taip, kaip trimituoja spauda ar virtualioji erdvė.

Austrijos koncernas „Voestalpine VAE“ laikomas iešmų sistemų rinkos lyderiu ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Koncernas turi per 40 dukterinių įmonių, kurių viena jau 20 metų sėkmingai veikia Lietuvoje. „Voestalpine VAE“ įmonių grupė gamina „Vignol“ geležinkelio iešmus, sankirtas, kitus bėgių produktus pagal tarptautinius standartus bet kokiam geležinkelio profiliui ar gabaritui bei infrastruktūros įrenginių bei riedmenų stebėsenos įrenginius. Lietuvoje koncernui atstovauja UAB „Voestalpine VAE Legetecha“. Apie pastarosios kelius į sėkmę ir įveiktus iššūkius per pastaruosius 20 metų kalbėjomės su bendrovės generaliniu direktoriumi Antanu Kovu.

Lietuvos muitinės pareigūnų jau nestebina Rusijos ar Baltarusijos valdžios institucijų nurodymai taikyti tam tikrus apribojimus, kas sukelia automobilių spūstis pasienyje. Tačiau šįkart atsitiko taip, kad Lietuvos centrinės muitinės struktūros keitė pagrindines informacinių technologijų arterijas, o Baltarusijos valdžios atstovai pritaikė svorio apribojimus, nukreipdami visą krovininį transportą formaliai per Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus. Iš esmės milžiniškos apkrovos sulaukė Medininkų pasienio kontrolės punktas. Sutapimas tai ar ne? Ir ar nebuvo įmanoma šito išvengti arba bent jau tinkamai pasiruošti? Plačiau apie tai – žurnalo „Transporto“ tyrimas.

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Specialios paskirties skyriuje dirba 52 pareigūnai, kurių pagrindinė veikla – eismo priežiūra, nusikalstamų veikų užkardymas ir pažeidimų prevencija keliuose. Skyriaus viršininkas Jaunius Malinauskas, teisėsaugos sistemoje dirbantis nuo 1991 m., sako, kad jo pavaldiniams – specialistams ir patruliams, vykdantiems tiesiogines savo funkcijas, svarbiausia yra žmonių saugumas ir išsaugotos gyvybės keliuose.

Kunigas, automobilis, motociklas. Vieni žmonės tai vertina kaip niekuo neišsiskiriantį dalyką, kitiems tai kelia nuostabą. Vilniaus Šv. Arkangelo Rapolo parapijos kunigas rezidentas, Lietuvos policijos vyriausiasis kapelionas 37 metų Algirdas Toliatas pasisako už kultūringą, atsakingą ir pagarbų vairavimą keliuose. Darbo dienomis jam automobilis – nepakeičiama transporto priemonė, o turėdamas laisvo laiko sėdasi ir ant motociklo, juo netgi leidžiasi į sudėtingas piligrimines keliones Europos keliais. Šiandien – interviu su šiuolaikišku dvasininku, linkinčiu šalies policijai ir visai visuomenei vienybės, supratingumo ir tolerancijos.

Lietuvos teismų praktikoje pakankamai nuosekliai ir išsamiai suformuluotos didelio nerūpestingumo taisyklės, kurios susijusios su pareigos rūpintis kroviniu šiurkščiais pažeidimais (nakčiai sustojant nesaugomose stovėjimo aikštelėse ar krovinį perduodant neįgaliotam jo gauti asmeniui). Gausi, tačiau dar iki galo neapibendrinta ir teismų praktika dėl vežėjo atsakomybės už savo agentų pasirinkimą (kai fiktyvus vežėjas pavagia krovinį).
Neretai kroviniai yra sugadinami ar sunaikinami eismo įvykio, už kurį atsakingas vežėjo vairuotojas, metu. Tokiomis aplinkybėmis sugadinus (ar sunaikinus) krovinį, visada tenka vertinti vežėjo veiksmus – kaip tyčiai prilygintiną didelį neatsargumą arba kaip paprastą neatsargumą. Atsakymas į šį klausimą yra reikšmingas vežėjui. Pirmiausia dėl to, ar vežėjo atsakomybė bus neribota, ar vežėjas atsakys už krovinio sugadinimą arba sužalojimą tik 8,33 SDR ribose. Antra, ar vežėjui bus taikoma trejų metų ieškinio senatis, ar bendra vienerių metų ieškinio senaties taisyklė, nes dažnai vienerių metų ieškinio senatis pasitarnauja kaip savarankiškas pagrindas ieškiniui vežėjo atžvilgiu atmesti.

Pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 17 straipsnį, vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo tos akimirkos, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo. Taip pat jis privalo pristatyti krovinį laiku.

Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl nurodymus pateikusio asmens, kuriam priklauso krovinys, kaltės, kai vežėjas krovinio defektų ar aplinkybių pasekmių negalėjo išvengti ar numatyti.

Klaipėdos jūrų uostas pradeda naują laivybos etapą. Nuo šiol jis pajėgus aptarnauti ne tik Baltijos ar Šiaurės jūromis plaukiojančius mažesnius, fiderinius laivus, bet ir okeaninius gigantus. Vienas pirmųjų tokių laivų – birželio 3-ąją iš Bremenhaveno į Klaipėdą atplaukęs net 324,8 m ilgio konteinervežis „MSC Charleston“. Konteinerinių laivų grimzlė yra didesnė nei kruizinių laivų, todėl siekiama, kad gylis uoste būtų 17 m.

Klaipėdos uosto laivų eismo tarnybos duomenimis, didžiųjų laivų Klaipėdos uoste akivaizdžiai daugėja: 2013 m. į uostą atplaukė 382 laivai, kurių ilgis siekė daugiau nei 200 m, o 2014 m. tokių laivų jau buvo penktadaliu daugiau – 465.

Šių metų gegužę buvo pristatyta studija „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įtaka miestui ir valstybei“, kurios tikslas – išanalizuoti ir atskleisti Klaipėdos uosto įtaką Klaipėdos regionui ir visai Lietuvai. Studijoje buvo analizuojamas 2007–2013 m. laikotarpis. Atliktas tyrimas parodė, kad uostas yra visai šaliai itin svarbus objektas ekonomine ir socialine prasme.

Studijoje atlikta išsami analizė, kuria buvo siekiama atskleisti Klaipėdos uosto ekonominę ir socialinę naudą Klaipėdos miestui ir valstybei. Vienas pagrindinių studijos uždavinių buvo palyginti uosto kuriamą ekonominę ir socialinę naudą su Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir kitomis panašiomis struktūromis regione ir valstybėje.

Pačiame miesto centre yra kiekvienam klaipėdiečiui gerai pažįstami du senieji tiltai – Pilies ir Biržos. Daugelis miestiečių neįsivaizduoja Klaipėdos centro be šių statinių. Tiltai unikalūs ne tik savo įdomia istorija, bet ir tuo, jog kartais miestiečiai juos gali išvysti pakeltus.

Biržos tiltas – tai plieninis Klaipėdos varstomasis tiltas per Danės upę tarp Herkaus Manto ir Tiltų gatvių, pakeliamas 50 laipsnių kampu iš abiejų pusių ir įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Antro pasaulinio karo metu sugriautas. Dabartinis tiltas pastatytas po karo 1948 m., o rekonstruotas 2006–2007 m.

Apyvartos lėšų nebeturėjusi nacionalinė oro bendrovė „Air Lituanica“ šių metų gegužės 22 d. oficialiai pranešė stabdanti savo veiklą, o gegužės 28 d. informavo inicijuojanti bankroto procedūrą. Milijoninius nuostolius patyrusios Lietuvos oro bendrovės vadovai spruko lauk, beveik 30 tūkst. bilietus nusipirkusių keleivių liko prie suskilusios geldos, o politikai, ieškodami kaltųjų, nepraleidžia progos vieni kitiems įgnybti. Pasigirdo nuomonių, kad mūsų valstybei, kur valdžia ne itin suinteresuota pasirūpinti nacionaliniu oro vežėju, tokios bendrovės iš viso neverta turėti.

2013 m. vasarą vienas iš Vyriausybės darbų buvo prie Vilniaus oro uosto prijungti Kauno ir Palangos oro uostus. Kauno oro uostas rodė puikius veiklos rezultatus, tačiau Vyriausybės sprendimas buvo neginčijamas. Galutinis sujungimas įvykdytas 2014 m. liepos 1 d. Kaip dabar aiškėja, tai buvo toli siekiančio plano dalis – oro uostus perduoti privačiai bendrovei koncesijos forma.

Koncesija – tai nėra privatizavimas, nes valstybė pasilieka turtą, tačiau tai reiškia, kad privatininkas iš to turto siekia išspausti kiek įmanoma daugiau naudos. Kai buvo jungiami oro uostai, garsiai šaukta, kad siekiama užtikrinti koordinuotą Lietuvos tarptautinių oro uostų veiklą. Atėjus naujai valdžiai buvo pakeistas ir oro uosto vadovas. Juo tapo Gediminas Almantas, teisininkas, gyvenęs Danijoje. Jo kvalifikacija abejoti gal ir neverta, tačiau ar pats G. Almantas netapo klastingo sumanymo auka? Suprantama, kad gerus rezultatus rodantis oro uostas yra patrauklus investuotojams.

Šių metų kovą Lietuvos pašte buvo pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis, kurioje apibrėžiamos ne tik darbuotojams patrauklesnės ir lankstesnės darbo, atostogų sąlygos, bet ir didesnis atlyginimų fondas – nuo balandžio Lietuvos paštas 1 mln. eurų padidino atlyginimų fondą mažiausiai uždirbančių specialybių darbuotojams.

Naujai pasirašyta kolektyvinė sutartis pagerina Lietuvos pašto darbuotojų darbo sąlygas: kasmetinių atostogų suteikimą, skiriamų pašalpų bazės praplėtimą ir, svarbiausia, atlyginimų fondo padidinimą 1 mln. eurų mažiausiai uždirbančių specialybių darbuotojams (paštų viršininkams, klientų aptarnavimo specialistams, laiškininkams vairuotojams – pašto lydėtojams, skirstytojams, operatoriams). Skaičiuojame, kad atlyginimai didės daugiau kaip 3 tūkst. Lietuvos pašto darbuotojų. Naujoji kolektyvinė sutartis rodo, kad Lietuvos pašto kaip darbdavio ir profesinių sąjungų interesai daugelyje vietų yra panašūs – tiek darbdaviui, tiek profesinių sąjungų atstovams rūpi darbuotojų gerovė, darbo sąlygos bei kiti klausimai.

Klaipėdos kultūros magistras, buvęs ilgametis uostamiesčio Dramos teatro direktorius, teatrologas Balys Juškevičius (1920–2013) šeimos nariams paliko daugelį dešimtmečių rašytą dienoraštį. Mes, šeimos nariai, žinojome apie tėvo dienoraštį, ne kartą esame jį užtikę rašantį, bet niekada nekišome nosies, tad dienoraščio turinys atsivėrė tik po tėvo mirties.

Didžiausias netikėtumas atskleidus dienoraštį – kad tėvas pradėjo užrašinėti įvairius įvykius, savo asmeninius išgyvenimus taip seniai, dar 1939 m., II pasaulinio karo išvakarėse, kai liepos 22 dieną su Lietuvos savanoriais važiavo traukiniu iš Kauno į Kretingą, o iš ten – į Šventąją statyti tokio būtino Lietuvai uosto. Klaipėda nuo 1939 m. kovo jau buvo hitlerininkų rankose.

Šventosios savanoriškoje darbo stovykloje pamainos tęsdavosi apie porą savaičių. Kaip liudija tėvo įrašai, viskas ten buvo labai gerai organizuota, darbininkai aprūpinti maistu, drabužiais, gyveno palapinėse, o savaitgaliais jiems nestigdavo ir pramogų: ekskursijos į Palangą, stovyklą aplankydavo Lietuvos ministrai, žurnalistai, artistai, rašytojai, muzikai. Vakarodami prie laužų ir patys talkininkai dainuodavo, vaidindavo, improvizuodavo. Nuoširdaus susižavėjimo dienoraščio eilutės skirtos Lietuvos estrados maestro Antanui Šabaniauskui, kuris vieną vakarą linksmino Šventosios uosto statytojus.

1936 m. gegužės 28 d. oficialiai pradėta reguliariai transliuoti Klaipėdos radiofono programą lietuviškai. Ji tiesiogiai buvo įtraukta į Kauno radiofono veiklos programą, kurią transliavo po 6, 10 ir 11 valandų kiekvieną dieną. Pirmosios bandomosios radijo laidos buvo išgirstos 1936 m. kovo 11 d. iš naujosios Klaipėdos radijo stoties.

Buvusiame Jakų dvare, prie kelio Klaipėda – Gargždai, pagal inžinieriaus Klaudijaus Dušausko projektą iškilo nauji Klaipėdos radijo stoties rūmai. Radijo antena buvo iškelta ant dviejų geležinių 64 m aukščio bokštų, atvežtų iš Kauno radijo stoties teritorijos. Radijo stoties įrangą pagamino Latvijos radijo technikos bendrovė VEF, panaudojusi olandų „Philips“ elektronines lempas.

UAB „GPS partneris“, oficiali šveicarų kompanijos „GeoMax“ atstovė Lietuvoje, jau dvyliktus metus prekiauja profesionalia matavimo įranga, skirta kelininkams, matininkams, statybininkams, inžinieriams, architektams ir kitų sričių specialistams. Ši įmonė vertina kiekvieną savo klientą, siūlydama platų kokybiškų prekių asortimentą, technologines naujoves ir patogias paslaugas.

Pardavimo ir organizaciniais klausimais klientus konsultuojantis bendrovės „GPS partneris“ direktorius Remigijus Abromavičius pabrėžia, kad pagrindiniai bendrovės parduodamos matavimo įrangos privalumai yra tikslumas, kokybė ir ilgaamžiškumas.

Šiandien rinkoje vis dar jaučiamas sąstingis. Statybos bendrovės dar tik pradeda planuoti projektus, ieško finansavimo, tiekėjų, specialistų, technikos. Kelių tiesimo bendrovės laukia valstybės užsakymų, nerimauja, plūstasi ir dalyvauja savivaldos skelbiamuose konkursuose. Nepatekusieji į konkursus skundžia savo kolegas teismuose, kelia ginčus, bando nukonkuruoti vieni kitus arba įsiteikti potencialiems užsakovams. Tokia kasdienybė jau nieko nebestebina.

Statybos ir kelių tiesimo technikos pardavėjams taip pat nerimo metas. Nėra aiškių ekonomikos kilimo prognozių, neįmanoma planuoti naujos technikos tiekimo apimčių. Potencialūs klientai nors ir žada pirkti, bet vis dar laukia, kol gamintojai pasiūlys kuo mažesnę kainą ar suteiks palankesnes sąlygas technikai įsigyti. Pasirodžius vienam ar kitam realesniam statybinės technikos pirkėjui, gamintojų atstovai stengiasi kaip įmanydami įtikti: vieni spalvina savo atstovaujamą techniką įvairiomis vaivorykštės spalvomis, kiti žada, kad ji tarnaus amžinai, treti, kad jos darbo našumas – kalnus verčia, o likusieji tvirtina, kad ji pati ekonomiškiausia pasaulyje.

Prasidėjo karštasis sezonas. Šiemet orai ypač nepastovūs ir žmonių imunitetas neatlaiko jų permainų. Labai greitai galime net ir vasarą imti čiaudėti, kosėti, ypač kai patalpos kondicionuojamos ir patenkame tai į šaltą, tai į karštą aplinką. Paprastai uolūs ir darbštūs lietuviai neskuba likti namuose ir gydytis, važiuoja į darbus, mokymo įstaigas. Ir tokie pasiligoję piliečiai važinėja ne tik individualiu, bet ir viešuoju transportu, platindami „dovanėles“ aplinkiniams. Tad ar saugu važiuoti troleibusu, autobusu, traukiniu?

Anot Eglės Orechovienės, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistės, viešajame transporte, kaip ir kitose viešose vietose, galima užsikrėsti įvairiausiomis ligomis, nes jas sukeliantys virusai, bakterijos yra paplitę visoje gamtoje, jiems nėra nei ribų, nei sienų. „Šį 2014–2015 m. žiemos sezoną stebimas įprastas sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Kol kas nei sergamumo pikas, nei epidemijų protrūkis neįregistruotas. 2015 m. antrą savaitę Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis registruotas 54,9 atv./10 tūkst. gyventojų. Ankstesnįjį sezoną tuo pačiu laiku buvo registruota 44,7 atv./10 tūkst. gyventojų“, – tvirtino E. Orechovienė. Efektyviausiai nuo gripo apsaugo vakcina. Pageidaujantys pasiskiepyti turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tai atlikti niekada nevėlu. Organizmo apsaugai nuo gripo viruso susidaryti reikia 2 savaičių.

Paaiškėjo, kad remdamiesi galiojančiomis Europos Bendrijos taisyklėmis ir reglamentais, susijusiais su automobilio degalų sunaudojimo bandymais, automobilių gamintojai masiškai piktnaudžiauja. Taip yra todėl, kad taisyklės yra ypač lanksčios, o pati sistema turi per daug spragų, kuriomis ir naudojasi automobilių gamintojai. Dažniausiai piktnaudžiaujama klastojant degalų sąnaudų ir anglies dioksido išskyrimo rezultatus.

Realybėje teorija skiriasi nuo praktikos, todėl automobilių gamintojų pateikiami oficialūs duomenys neatspindi tikrovės ir vartotojai, pirkdami naujus ir išreklamuotus automobilius, patiria didelius nuostolius.