Kai 2014 m. sausį buvo paskelbta, kad vilkikų vairuotojai,važiuodami į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos,privalės pildyti deklaracijas, nurodydami įvežamą transporto priemonių bakuose degalų kiekį, pasipylė vežėjų nepasitenkinimas, esą tai išaugins eiles Lietuvos pasienyje. Valstybė savo sprendimą motyvavo tuo, kad įvežamas benzinas yra nupilamas Lietuvoje, o tokie muitinės pokyčiai ištrauks iš šešėlio milijonus, bet vežėjai prieštaravo ir tam.
Tarptautiniais maršrutais keliaujantys Lietuvos vežėjai turi išskirtines sąlygas. Jie gali įsivežti didesnius kiekius pigesnių degalų iš trečiųjų šalių, taip savotiškai mulkindami visus Lietuvos mokesčių mokėtojus, degalų prekybos tinklus, mokančius mokesčius į valstybės biudžetą, ir sudarydami nelygias konkurencines sąlygas vietos vežėjams, kasdien gabenantiems keleivius ar distribucinius krovinius.
Žiniasklaidoje vis daugiau ir daugiau rašoma apie įmones, kurios skolingos šalies biudžetui, socialinio draudimo fondui (SODRA), tiekėjams, darbuotojams. Rašoma ir apie tai, kad VMI nepelnytai įtraukia įmones į juoduosius skolininkų sąrašus, kad kai kurios iš jų, norėdamos pasiteisinti dėl turimų finansinių problemų, kaltina susidariusias aplinkybes, ekonominę situaciją šalyje, partnerius, tiekėjus, bet tik ne savo darbų organizavimą ar atsiskaitymus, vadybą, savo požiūrį į klientus bei nepagarbą panašioms įmonėms.
Keliai – viena svarbiausių Lietuvos infrastruktūrų, skirtų pramonės, verslo ir visuomenės poreikiams tenkinti. Kokybiškas kelių funkcionalumas ir tinkama jų priežiūra yra svarbi ir prioritetinė šalies programa, įgyvendinama per pastarąjį dešimtmetį. Ypač kelių infrastruktūros plėtros ir priežiūros programų įgyvendinimas sustiprėjo ir išsiplėtė Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES). Kelių vystymo programų finansavimas – svarbi ir ES struktūrinių fondų programų finansavimo dalis. Labai svarbu, kad šalyje būtų gerinama kelių tinklo infrastruktūra ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu mastu. Visuomenės pragyvenimo lygio augimas yra glaudžiai susijęs su šalies kokybiškų kelių tinklo augimu. Visuomenė ypač jaučia poreikį regioninių kelių vystymo programų tęstinumui.
Lietuva nėra didelis kraštas. Šalies vidaus pervežimuose dominuoja automobilių transportas. Kai atstumai nedideli, ypač svarbus krovinių vežimas nuo durų iki durų. Geležinkelis yra konkurencingesnis, kai vežama krovinius didesniais kaip 500 km atstumais. Bet to, jis turi daug sąlygų, reikalavimų, procesų, o autotransportas yra lankstesnis, pervežimai vykdomi greičiau ir patogiau. Eismo intensyvumas valstybinės reikšmės keliuose per pastaruosius 20 metų padidėjo du kartus, nors naujų kelių nutiesta labai nedaug, daugiausiai vykdyti kelio rekonstrukcijos darbai. Pervežtų krovinių apyvarta išaugo apie 3,6 karto, o žuvusiųjų autoįvykiuose sumažėjo apie 3,9 karto.
