Traukinių eismas Lietuvos geležinkeliuose nuo šių metų pradžios yra pradėtas valdyti iš naujai įrengto Eismo valdymo centro. Centre įrengta moderni kompiuterinė įranga bei galingi sistemos automatinių funkcijų moduliai patys modeliuoja ir siūlo efektyviausius traukinių tvarkaraščius bei maršrutus. Taigi, žmogaus veiksnio, kuris yra dažniausia visų nelaimių priežastis, geležinkeliuose lieka vis mažiau. Jeigu iki tol daugybę eismo valdymo srities darbų, tokių kaip traukinių prasilenkimų planavimas, grafikų braižymas buvo eismo valdymo centro darbuotojų rūpestis, dabar viskas patikėta kompiuterinei programai.
Sėkmingai Lietuvoje pajudėję europinės vežės „Rail Baltica“ tiesimo ir projektavimo darbai tarptautiniu mastu įgavo politinę intrigą. Neseniai Lietuvoje apsilankiusio Europos Komisijos Transporto generalinio direktorato atstovo Jameso Pondo komentaras, kad Lietuva nesupranta „Rail Balticos“ projekto esmės ir vilkina procesą, šokiravo ne tik Lietuvos politikus, bet ir privertė visą Europą atsigręžti į Baltijos valstybes.
Šių metų gegužę prie Šventosios uosto vartų ant seklumos užplaukė pramoginė vokiečių jachta. Du jauni vokiečiai, jaunuolis ir mergina, turėjo seną informaciją apie veikiantį Šventosios uostą, todėl drąsiai bandė įplaukti į uostelį. Tačiau jachtos kilis atsimušė į smėlį, jachta įstrigo. Jaunuolis buvo priverstas bristi iki kranto ir ieškoti pagalbos.
Vykusiame Šiaulių regiono plėtros tarybos posėdyje buvo sprendžiama, kokiu būdu yra įgyvendinamas strateginis tarpvalstybinės reikšmės projektas. Kol kaimyninės valstybės tarpusavyje nesusitaria, kaip įgyvendinti tarptautinį projektą „Rail Baltica“ – bėgius tiesti pro Šiaulius ar pro Panevėžį, savivaldybės priverstos blaškytis lyg pamestinukės: aktyvumo stinga Šiaulių valdžiai, o pagalį į ratus naudą pajutusiems panevėžiečiams netikėtai ėmė kaišioti Panevėžio apskrities politikai.
Keliai – viena svarbiausių Lietuvos infrastruktūrų, skirtų pramonės, verslo ir visuomenės poreikiams tenkinti. Kokybiškas kelių funkcionalumas ir tinkama jų priežiūra yra svarbi ir prioritetinė šalies programa, įgyvendinama per pastarąjį dešimtmetį. Ypač kelių infrastruktūros plėtros ir priežiūros programų įgyvendinimas sustiprėjo ir išsiplėtė Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES). Kelių vystymo programų finansavimas – svarbi ir ES struktūrinių fondų programų finansavimo dalis. Labai svarbu, kad šalyje būtų gerinama kelių tinklo infrastruktūra ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu mastu. Visuomenės pragyvenimo lygio augimas yra glaudžiai susijęs su šalies kokybiškų kelių tinklo augimu. Visuomenė ypač jaučia poreikį regioninių kelių vystymo programų tęstinumui.
Lietuva nėra didelis kraštas. Šalies vidaus pervežimuose dominuoja automobilių transportas. Kai atstumai nedideli, ypač svarbus krovinių vežimas nuo durų iki durų. Geležinkelis yra konkurencingesnis, kai vežama krovinius didesniais kaip 500 km atstumais. Bet to, jis turi daug sąlygų, reikalavimų, procesų, o autotransportas yra lankstesnis, pervežimai vykdomi greičiau ir patogiau. Eismo intensyvumas valstybinės reikšmės keliuose per pastaruosius 20 metų padidėjo du kartus, nors naujų kelių nutiesta labai nedaug, daugiausiai vykdyti kelio rekonstrukcijos darbai. Pervežtų krovinių apyvarta išaugo apie 3,6 karto, o žuvusiųjų autoįvykiuose sumažėjo apie 3,9 karto.
