Šiemet balandį Lietuva vėl sulaukė akibrokšto iš Bendrojo pagalbos centro (BPC) tarnybos, kai gaisre Mančiūnų kaime Alytaus rajone žuvo 28 metų moteris ir jos trejų, ketverių, aštuonerių ir devynerių metų vaikai. Policija pradėjo tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo BPC Alytaus skyriuje. Vėl žmonių gyvybių nesugebėta išgelbėti nepajėgus nustatyti skambinusios moters buvimo vietos. Beje, paaiškėjo ir tai, jog šis centras bandė nuslėpti pirmąjį moters skambutį iš degančio namo telefonu be SIM kortelės.
Sostinės savivaldybei pasiūlėme iš naujo skaidriai skelbti Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo tiesimo darbų konkursą, tačiau atsakymo negavome. Tuomet kreipėmės į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydami panaikinti Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos teismų nusistovėjusiai praktikai prieštaraujantį žemesnės instancijos teismo sprendimą. Taip pat paprašėme įpareigoti konkursą vykdančią Vilniaus savivaldybės administraciją iš konkurso sąlygų pašalinti diskriminuojančias ir konkurenciją ribojančias nuostatas.
Europos uostai – tai vartai į Europos žemyną, pro kuriuos įvežama apie 74 proc. prekių. Tačiau jie ne mažiau svarbūs ir Europos vidaus prekybai – per uostus gabenama 37 proc. Europos Sąjungos vidaus krovinių ir kasmet uostais pasinaudoja 385 mln. keleivių. Maždaug 70 000 km ilgio ES pakrantėje veikia daugiau kaip 1200 komercinių jūrų uostų, todėl Europos regionui tenka daugiausiai uostų pasaulyje. 2011 m. per Europos uostus tranzitu pervežta apie 3,7 mlrd. t krovinių (prekybiniai laivai į juos įplaukė daugiau kaip 60 000 kartų). Didžiąją jų dalį (70 proc.) sudarė birieji kroviniai, 18 proc. konteineriai ir 7 proc. ro-ro kroviniai.
Europos oro erdvė ir oro uostai gali būti perpildyti. Jau dabar kasmet daugiau kaip 440 Europos oro uostų aptarnauja maždaug 800 mln. keleivių.Kasdien Europoje vykdoma maždaug 27 tūkst. kontroliuojamų skrydžių, o per metus jų susidaro 9 mln. 80 proc. šių skrydžių vykdomi virš Europos Sąjungos teritorijos.Šiuo metu Europos oro transporto sektorius tvarkomas kompetentingai, tačiau įprastinėmis ekonominėmis sąlygomis kasmet skrydžių turėtų daugėti iki 3 proc. Nesiimant priemonių greitai įsivyrautų chaosas. Europai tektų ne tik nepatenkinti didelės dalies potencialios paklausos, bet ir kiltų neregėto masto skrydžių vėlavimo ir atšaukimo grėsmė. Iki 2050 m. sumažėjusio oro erdvės pralaidumo sąnaudos padidėtų maždaug 50 proc. Europos Komisija (EK) siūlo vienyti oro erdvę, bet šalys protestuoja.
Sėkmingai Lietuvoje pajudėję europinės vežės „Rail Baltica“ tiesimo ir projektavimo darbai tarptautiniu mastu įgavo politinę intrigą. Neseniai Lietuvoje apsilankiusio Europos Komisijos Transporto generalinio direktorato atstovo Jameso Pondo komentaras, kad Lietuva nesupranta „Rail Balticos“ projekto esmės ir vilkina procesą, šokiravo ne tik Lietuvos politikus, bet ir privertė visą Europą atsigręžti į Baltijos valstybes.
