
Vyriausybės dėmesys kelių infrastruktūros vystymui per artimiausius metus nesumažės. Iš 2014–2020 m. Europos paramos lėšų bus skiriama jau pradėtų įgyvendinti projektų tęstinumui užtikrinti, taip pat – naujų strateginių projektų įgyvendinimui.

Lietuvos automobilių kelių direkcija į 2015-uosius žengė turėdama tam tikrą veiklos planą ir vizijas ateinantiems 2 metams.
Šiemet Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) sąmata, net ir perpus padidinus lėšų paėmimą bendrosioms valstybės reikmėms (2014 m. buvo paimta daugiau nei 37 mln. eurų, o 2015 m. paimta beveik 77 mln. eurų), yra tik šiek tiek didesnė nei praėjusiais metais. 2014 m. į KPPP buvo atskaitoma už degalų akcizą 55 proc., o 2015 m. – 65 proc.

Lietuvą, kaip tranzito šalį, kerta du svarbūs tarptautiniai geležinkelio transporto koridoriai. Geležinkeliais gabenama 60 proc. per šalį tranzitu keliaujančių krovinių, tačiau šį potencialą galėtume išnaudoti dar efektyviau. Siekdami tapti svarbia globalios geležinkelių sistemos grandimi ir sustiprinti Lietuvos konkurencinį pranašumą krovinių pervežimo srityje, privalome nuolat modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą, kad ši savo techniniais parametrais ir sauga atitiktų Europos standartus.

Krovinių vežimo rodiklius lemia pirmiausia kelių ir jų priežiūros aukštos techninės charakteristikos, šiuolaikinis traukos riedmenų parkas, modernios valdymo sistemos ir darbuotojų kvalifikacija. Iki šiol bendrovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ pagrindinis dėmesys buvo skiriamas infrastruktūrai. Ją pagerinus, ženkliai išaugo pervežimų apimtys.

Valstybės įmonė „Panevėžio regiono keliai“ patikėjimo teise prižiūri 2437,685 km valstybinių kelių. Iš jų 134,831 km magistraliniai, 506,936km krašto reikšmės ir 1795,918 km rajoninės reikšmės keliai. Iš 2437,685 km prižiūrimų kelių su asfaltbetonio danga yra 334,676 km, o kelių ruožų su juodąja danga yra 1130,303 km. Įmonės rutininė priežiūra yra sudėtingiausia magistraliniuose keliuose dėl Panevėžio regioną kertančių dviejų Europinės reikšmės magistralinių kelių

Keliai – viena svarbiausių Lietuvos infrastruktūrų, skirtų pramonės, verslo ir visuomenės poreikiams tenkinti. Kokybiškas kelių funkcionalumas ir tinkama jų priežiūra yra svarbi ir prioritetinė šalies programa, įgyvendinama per pastarąjį dešimtmetį. Ypač kelių infrastruktūros plėtros ir priežiūros programų įgyvendinimas sustiprėjo ir išsiplėtė Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES). Kelių vystymo programų finansavimas – svarbi ir ES struktūrinių fondų programų finansavimo dalis. Labai svarbu, kad šalyje būtų gerinama kelių tinklo infrastruktūra ne tik nacionaliniu, bet ir regioniniu mastu. Visuomenės pragyvenimo lygio augimas yra glaudžiai susijęs su šalies kokybiškų kelių tinklo augimu. Visuomenė ypač jaučia poreikį regioninių kelių vystymo programų tęstinumui.