Lietuvą, kaip tranzito šalį, kerta du svarbūs tarptautiniai geležinkelio transporto koridoriai. Geležinkeliais gabenama 60 proc. per šalį tranzitu keliaujančių krovinių, tačiau šį potencialą galėtume išnaudoti dar efektyviau. Siekdami tapti svarbia globalios geležinkelių sistemos grandimi ir sustiprinti Lietuvos konkurencinį pranašumą krovinių pervežimo srityje, privalome nuolat modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą, kad ši savo techniniais parametrais ir sauga atitiktų Europos standartus.
Traukinių eismas Lietuvos geležinkeliuose nuo šių metų pradžios yra pradėtas valdyti iš naujai įrengto Eismo valdymo centro. Centre įrengta moderni kompiuterinė įranga bei galingi sistemos automatinių funkcijų moduliai patys modeliuoja ir siūlo efektyviausius traukinių tvarkaraščius bei maršrutus. Taigi, žmogaus veiksnio, kuris yra dažniausia visų nelaimių priežastis, geležinkeliuose lieka vis mažiau. Jeigu iki tol daugybę eismo valdymo srities darbų, tokių kaip traukinių prasilenkimų planavimas, grafikų braižymas buvo eismo valdymo centro darbuotojų rūpestis, dabar viskas patikėta kompiuterinei programai.
Daugelis technologijų atstovų tiki, kad šiuo metu JAV apleidžia pirmaujančią vietą aukštųjų technologijų srityje, ją užleisdama Kinijai. Keičiasi ne tik aukštųjų technologijų geografija, bet ir jos kokybė: rinka tampa vis labiau agresyvi ir konkurencinga. Pekino rajonas Zhongguancun jau dabar yra vadinamas Kinijos Silicio slėniu, kuriame yra įsikūrusios didžiausios šalies interneto kompanijos ir dar tik verslą pradedančios įmonės. Atsižvelgiant į Zhongguancun reguliavimo komisijos ataskaitą, 2011 m. pabaigoje rajone buvo įsikūrę daugiau nei 4 tūkst. kompanijų, o tai rodo didėjantį Kinijos verslumą. Ir nors kol kas naujesnių duomenų nėra, galima numanyti, kad skaičius didėja dėl aktyvaus išmaniųjų telefonų verslo.
Kas sutramdys bankus, gyventojams įsiūliusius nuostolingų investicinių produktų? Tai turėtų būti Lietuvos banko priedermė, tačiau dar visi pamename, kaip „Snoro“ bankas už didesnes palūkanas gyventojams brukte bruko indėlių sertifikatus ir obligacijas, kurios nebuvo draustos Indėlių ir investicijų draudimo fonde. Beprecedenčio įvykio metu gyventojų lėšos buvo nušluotos, o Lietuvos bankas tik skėsčioja rankomis, kad nieko padaryti nebegali.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ užsakymu UAB „Infraplanas“ parengė studiją „Darni kelių tinklo plėtra ir aplinka“, kurioje išsamiai analizuojama, kaip kelių būklė tiesiogiai susijusi su aplinkos tarša bei žmonių sveikata, o investicijos į kelių infrastruktūrą valstybei duoda apčiuopiamos ekonominės naudos. Šią studiją pakomentavo jos iniciatorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas, mokslų daktaras Virgaudas Puodžiukas.
