Dešimt valstybinių įmonių 1995 m. buvo įkurta apskričių teritorijų principu. Tai – „Alytaus regiono keliai“, „Kauno regiono keliai“, „Klaipėdos regiono keliai“, „Marijampolės regiono keliai“, „Panevėžio regiono keliai“, „Šiaulių regiono keliai“, „Tauragės regiono keliai“, „Telšių regiono keliai“, „Utenos regiono keliai“, „Vilniaus regiono keliai“. Vienuoliktoji valstybinė įmonė „Automagistralė“ buvo įkurta linijiniu pagrindu. Per savo gyvavimo metus josRead the Rest…
Specialistų skaičiavimais, apie 1 mlrd. eurų nuo visų viešųjų pirkimų gali būti panaudojama neskaidriai. 2014 m. viešieji pirkimai siekė 5,2 mlrd. eurų. Statybų sektoriui buvo išleista ¼ visų pirkimų lėšų – 1,3 mlrd. eurų. Viešųjų pirkimų tarnybos analizė atskleidė, kad Lietuvoje yra apie 5 tūkst. statybos įmonių, bet tik apie 20 įmonių yra favoritės, kuriosRead the Rest…
Į Lietuvos rinką atėjusi Latvijos kelių ir tiltų statybos bendrovė „Latvijas Tilti“ kaišo pagalius į mūsų valstybės strateginius projektus. Prieštaringą reputaciją pelniusi įmonė sustabdė ne tik sostinei, bet ir visai Lietuvai svarbaus Vilniaus vakarinio aplinkkelio III-ojo etapo statybas, nors konkurse rangos darbams atlikti net nedalyvavo.
Šiandien rinkoje vis dar jaučiamas sąstingis. Statybos bendrovės dar tik pradeda planuoti projektus, ieško finansavimo, tiekėjų, specialistų, technikos. Kelių tiesimo bendrovės laukia valstybės užsakymų, nerimauja, plūstasi ir dalyvauja savivaldos skelbiamuose konkursuose. Nepatekusieji į konkursus skundžia savo kolegas teismuose, kelia ginčus, bando nukonkuruoti vieni kitus arba įsiteikti potencialiems užsakovams.
Sostinės savivaldybei pasiūlėme iš naujo skaidriai skelbti Vilniaus vakarinio aplinkkelio III etapo tiesimo darbų konkursą, tačiau atsakymo negavome. Tuomet kreipėmės į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydami panaikinti Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos teismų nusistovėjusiai praktikai prieštaraujantį žemesnės instancijos teismo sprendimą. Taip pat paprašėme įpareigoti konkursą vykdančią Vilniaus savivaldybės administraciją iš konkurso sąlygų pašalinti diskriminuojančias ir konkurenciją ribojančias nuostatas.
Susisiekimo ministerija, siekdama ir ateityje optimaliai spręsti saugaus eismo problemas, per naują Europos Sąjungos (ES) finansinį 2014–2020 m. periodą planuoja skirti beveik ketvirtadalį (26 proc.) ES investicijų transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) kelių plėtrai. Čia bus aktyviai diegiamos inžinerinės ir intelektinės eismo saugos sistemos, tobulinami geometriniai kelių parametrai.
