Yra plačiai žinoma, kad Lenkija yra viena iš Europos lyderių kelių ir geležinkelių transporto srityje. Skaičiuojama, kad transporto sektorius generuoja iki 5 proc. Lenkijos nacionalinių pajamų. Nenuostabu, kad kiekvienais metais susidomėjimas TSL (transporto, laivybos ir logistikos) pramone Lenkijoje auga. Geriausias to įrodymas yra tarptautinės transporto ir logistikos mugės, kuri buvo pirmą kartą organizuota 2013 metais Varšuvoje, sėkmė.
Lietuva siekia tapti stipriausiu logistikos centru Baltijos šalių ir Rytų Europos regione ir didžiuosiuose šalies miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – steigia viešuosius logistikos centrus (VLC). Pastarųjų kūrimas skatina intermodalinių terminalų atsiradimą. Projektus įgyvendina valstybės įmonė AB „Lietuvos geležinkeliai“. Projektų tikslas – mažinti automobilių kelių apkrovas, didžiąją krovinių vežimo naštą perkeliant geležinkeliams.
Pastaruoju metu galima išgirsti nemažai informacijos apie tiesiamą europinės vėžės geležinkelio liniją „Rail Baltica“, tačiau beveik pamiršta kita ne mažiau svarbesnė transporto arterija – „Via Baltica“. Jai privalu skirti tiek pat dėmesio kaip ir strateginiam geležinkelio projektui, antraip mūsų šalis gali prarasti patikimos tranzitinės valstybės vardą.
Šių metų birželio 4 d. Rusijos muitinės tarnyba išplatino raštą, kuriame pareiškiama, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d. Rusijos muitinė ruošiasi keisti tarptautines krovinių gabenimo sąlygas. Prekėms, gabenamoms į Rusiją arba tranzitu per Rusiją, papildomai prie pateiktos TIR knygelės turėtų būti taikomas reikalavimas pateikti nacionalinę garantiją – palydą, užstatą, laidavimą.
Transportas yra viena labiausiai besivystančių verslo šakų Baltijos regione. Jau daugiau kaip dešimtmetį ši sritis nuolat plečiasi stiprėjant ryšiams su Vakarų bei Rytų valstybėmis, didėjant vidaus poreikiui bei užkariaujant naujas rinkas. Sparčiam transporto paslaugų vystymuisi įtakos turi ir patogi tranzitui geografinė Baltijos šalių padėtis bei šalia esanti Baltijos jūra, tad didelė dalis gabenamų krovinių yra tranzitiniai.
Sėkmingai Lietuvoje pajudėję europinės vežės „Rail Baltica“ tiesimo ir projektavimo darbai tarptautiniu mastu įgavo politinę intrigą. Neseniai Lietuvoje apsilankiusio Europos Komisijos Transporto generalinio direktorato atstovo Jameso Pondo komentaras, kad Lietuva nesupranta „Rail Balticos“ projekto esmės ir vilkina procesą, šokiravo ne tik Lietuvos politikus, bet ir privertė visą Europą atsigręžti į Baltijos valstybes.
