Vyriausybės dėmesys kelių infrastruktūros vystymui per artimiausius metus nesumažės. Iš 2014–2020 m. Europos paramos lėšų bus skiriama jau pradėtų įgyvendinti projektų tęstinumui užtikrinti, taip pat – naujų strateginių projektų įgyvendinimui.
Jau 25 metai, kai Lietuva siekia energetinės nepriklausomybės, privatizuodama ir padovanodama naftos perdirbimo gamyklą, pasitelkdama neaiškius užsienio investuotojus, aklai vykdydama EK nurodymus, uždarydama atominę elektrinę, švaistydama lėšas šiluminių ir vandens elektrinių modernizacijai, statydama vėjo ir saulės elektros jėgaines, tiesdama naujus elektros tinklus, nenorėdama tartis su dujų monopolininke „Gazprom“, keldama arbitražo bylas ir permokėdama už tiekiamas dujas bei šilumą.
Lietuvos automobilių kelių direkcija į 2015-uosius žengė turėdama tam tikrą veiklos planą ir vizijas ateinantiems 2 metams.
Šiemet Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) sąmata, net ir perpus padidinus lėšų paėmimą bendrosioms valstybės reikmėms (2014 m. buvo paimta daugiau nei 37 mln. eurų, o 2015 m. paimta beveik 77 mln. eurų), yra tik šiek tiek didesnė nei praėjusiais metais. 2014 m. į KPPP buvo atskaitoma už degalų akcizą 55 proc., o 2015 m. – 65 proc.
Vietos politikai buldozeriu stumia Šiaulių viešojo logistikos centro (VLC) projektą, nors seniai aišku – jam įgyvendinti miesto kišenės per tuščios. Be to, nemokšiški planai užkerta kelią ir Šiaulių oro uosto plėtrai. Šiaulius valdantys švaistūnai nustekeno miestą taip, kad savivaldybei skolinti jau nebesiryžta net bankai. Neseniai Šiauliai pasiskelbė norintys pasiskolinti 5,2 mln. litų, bet į viešąjį konkursą neatsiliepė nė vienas bankas. Kodėl Šiauliai siekia įgyvendinti VLC projektą, jei kišenėse švilpia vėjai? Daugiau nei dvejus metus projektu besidomintis Šiaulių tarybos narys Artūras Visockas įsitikinęs, jog priežastis viena – panaudoti kuo daugiau ES fondų pinigų. „Akivaizdu, kad miestas nepajėgus statyti viešojo logistikos centro, todėl šį projektą būtina skubiai perduoti valstybei”, – kalbėjo politikas.
2011 m. tuometinė Lietuvos Vyriausybė patvirtino Valstybinę saugaus eismo plėtros 2011–2017 m. programą, kuri skirta padėti įgyvendinti saugaus eismo viziją, kad Lietuvoje dar labiau sumažėtų žuvusių ir sunkiai sužeistų eismo dalyvių, bet kol kas žuvusiųjų kelyje skaičiai rodo atvirkštines tendencijas. Strateginis programos tikslas – gerinant eismo saugą pasiekti, kad pagal eismo įvykiuose per metus žuvusiųjų skaičių, tenkantį 1 mln. šalies gyventojų, Lietuva patektų į geriausiais rezultatais pasižyminčių Europos Sąjungos valstybių dešimtuką. Buvęs susisiekimo ministras tada komentavo, kad tai bus pasiekta, jei per metus 1 mln. gyventojų teks ne daugiau kaip 60 žuvusiųjų keliuose.
Nepaisant ekonominio sunkmečio, daugelyje užsienio šalių didinamas finansavimas transporto infrastruktūros plėtrai. Kaimyninėje Lenkijoje kelių priežiūrai ir plėtrai 2009 m. skirta 30 proc. daugiau lėšų, palyginti su 2008-aisiais. Tuo tarpu Lietuvoje yra atvirkščiai. Kuo toliau, tuo mažiau pinigų šalies Vyriausybė atseikėja Lietuvos keliams, kurių kokybė šiuo metu – ne per geriausia.
