Šiemet kovo 10 d. Baltarusijos transporto ir komunikacijos ministerija priėmė sprendimą dėl svorio ant ašies apkrovos sezoninio ribojimo krovininiams automobiliams, važiuojantiems Baltarusijos keliais. Apribojimas turėjo įsigalioti nuo kovo 20 d., todėl pasienyje pradėjo formuotis vilkikų grūstys. Sunkvežimių spūstys Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje ypač pradėjo gausėti nuo kovo 22 d. To priežastys nebuvo žinomos nei LietuvosRead the Rest…
Į šalies biudžetą kiekvienais metais transporto ir logistikos verslas įneša svarią dalį BVP. Tačiau kaip teigia VGTU Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro vadovas dr. Algirdas Šakalys, globalizacijos sąlygomis jau laimi ne unikali šalies geografinė padėtis, o gebėjimas pasiūlyti aukščiausią paslaugų kokybę.
Į tarptautinį ekonominį kontekstą mažai įsigilinusiam piliečiui galėjo atrodyti, kad Rusijos piliečiai apimti kalėdinės dovanų pirkimo karštinės: GUM-as pilnas pirkėjų, šluojama viskas, kas po ranka. Tačiau taip atsitiko toli gražu ne todėl, kad rusai nesijaudina dėl rytojaus, o todėl, kad Rusijos rublio kursas dramatiškai nukrito. Praėjusių metų gruodžio16 d. Rusijos centriniuose regionuose euras kainavo per 100 rublių, o JAV doleris – 80 rublių. Uralo ir Sibiro regionuose euro ir dolerio kursai buvo trečdaliu didesni.
Kai 2014 m. sausį buvo paskelbta, kad vilkikų vairuotojai,važiuodami į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos,privalės pildyti deklaracijas, nurodydami įvežamą transporto priemonių bakuose degalų kiekį, pasipylė vežėjų nepasitenkinimas, esą tai išaugins eiles Lietuvos pasienyje. Valstybė savo sprendimą motyvavo tuo, kad įvežamas benzinas yra nupilamas Lietuvoje, o tokie muitinės pokyčiai ištrauks iš šešėlio milijonus, bet vežėjai prieštaravo ir tam.
Pastarųjų metų „Maximos“ invazija į lietuvių galvas ir pingines vyko nenutrūkstamu srautu. Ji buvo kaip mama, pagalvojusi apie viską. Taip pat ir apie plėtrą į kitas valstybes. Tačiau paskubomis kaip grybus po lietaus auginant parduotuves, matyt, prioritetas buvo surinkti kuo daugiau pirkėjų, bet ne kokybė ir saugumas. Bent jau toks susidaro įspūdis po pranešimų apie Latvijoje sugriuvusius du prekybos centrus.
Lietuvą, kaip tranzito šalį, kerta du svarbūs tarptautiniai geležinkelio transporto koridoriai. Geležinkeliais gabenama 60 proc. per šalį tranzitu keliaujančių krovinių, tačiau šį potencialą galėtume išnaudoti dar efektyviau. Siekdami tapti svarbia globalios geležinkelių sistemos grandimi ir sustiprinti Lietuvos konkurencinį pranašumą krovinių pervežimo srityje, privalome nuolat modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą, kad ši savo techniniais parametrais ir sauga atitiktų Europos standartus.
