Virš Sirijos vis dar susitvenkę juodi debesys. Dunda pilietinio karo griaustinis. Tačiau joje kariauja ne tik BasharoalAssadovyriausybė ir sukilėliai. Nesnaudžia ir kur kas stipresnės išorės jėgos. JAV, Rusija, Turkija, Iranas ir Saudo Arabija turi savo ketinimų ir stengiasi iš Sirijos konflikto išpešti sau kuo daugiau naudos. Be politinių intrigų čia pirmu smuiku griežia ekonominiai interesai. Kaip tvirtina kai kurie ekspertai, pagrindinė šio karo priežastis yra toli gražu ne demokratijos siekis, o masinantys energetiniai resursai.
Antverpeno uostas yra antras pagal dydį uostas Europoje. Jame dirba daugiau nei 150 tūkst. žmonių, krovinių apyvarta siekia 190 mln. t per metus, o pajamos – 17,7 mlrd. eurų (61 mlrd. litų). Pasak ekspertų, apie 60 proc. Antverpeno gyventojų dirba šiame uoste, todėl nenuostabu, kad uosto generalinis direktorius vaidina svarbų vaidmenį ne tik uoste, bet ir mieste, eidamas mero pavaduotojo pareigas.
Regis, dar ne taip seniai – 2003 m. vasario 6 d. – po tuometinių Lietuvos ir Ukrainos premjerų Algirdo Mykolo Brazausko ir Viktoro Janukovičiaus tarpvalstybinės sutarties pasirašymo iš Iljičiovsko uosto Klaipėdos link išdundėjo pirmasis „Vikingo“ traukinys. Jau tų metų pabaigoje buvo galima įžvelgti, kad projektas startavo sėkmingai ir turės pasisekimą. Per dešimtmetį traukinys pervežė 5 mln. t krovinių ir paskatino regiono šalių bendradarbiavimą.
Lietuva toliau stiprina savo pozicijas ir konkurencingumą tarptautinėje pervežimų rinkoje. Siekiant maksimaliai panaudoti patogią Lietuvos geografinę padėtį ir Europos Sąjungos (ES) teikiamas plėtros galimybes transporto sektoriuje, ieškoma naujų būdų, kaip gauti daugiau pajamų iš tarptautinio krovinių pervežimo geležinkeliais.
Per savo spalvingą istoriją Turkija dažnai negalėjo apsispręsti, ji Vakarams ar Rytams priklausanti valstybė. Sunku suprasti ją ir mums: banalu, bet jei jau „Eurovizijos“ dainų konkurse dalyvauja, tai gal ir Europai priklauso? Juolab kad ir apie planus įstoti į Europos Sąjunga Turkija kalba jau ne vienerius metus, vis pateikdama naujų argumentų, kodėl turėtų priklausyti mūsų žemyno bendrijai. Tačiau islamo religija, kitokia pasaulėžiūra, glaudūs ryšiai su Artimųjų Rytų valstybėmis ją atitolina nuo mūsų, vakarietiškojo pasaulio.
