Vežėjas neatsako už krovinio praradimą, jo sugadinimą ar pavėlavimą pristatyti, jei tai įvyko ne dėl vežėjo, o dėl nurodymus pateikusio asmens, kuriam priklauso krovinys, kaltės, kai vežėjas krovinio defektų ar aplinkybių pasekmių negalėjo išvengti ar numatyti.
Lietuvos teismų praktikoje pakankamai nuosekliai ir išsamiai suformuluotos didelio nerūpestingumo taisyklės, kurios susijusios su pareigos rūpintis kroviniu šiurkščiais pažeidimais (nakčiai sustojant nesaugomose stovėjimo aikštelėse ar krovinį perduodant neįgaliotam jo gauti asmeniui). Gausi, tačiau dar iki galo neapibendrinta ir teismų praktika dėl vežėjo atsakomybės už savo agentų pasirinkimą (kai fiktyvus vežėjas pavagia krovinį).
Į šalies biudžetą kiekvienais metais transporto ir logistikos verslas įneša svarią dalį BVP. Tačiau kaip teigia VGTU Intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro vadovas dr. Algirdas Šakalys, globalizacijos sąlygomis jau laimi ne unikali šalies geografinė padėtis, o gebėjimas pasiūlyti aukščiausią paslaugų kokybę.
Kai 2014 m. sausį buvo paskelbta, kad vilkikų vairuotojai,važiuodami į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos,privalės pildyti deklaracijas, nurodydami įvežamą transporto priemonių bakuose degalų kiekį, pasipylė vežėjų nepasitenkinimas, esą tai išaugins eiles Lietuvos pasienyje. Valstybė savo sprendimą motyvavo tuo, kad įvežamas benzinas yra nupilamas Lietuvoje, o tokie muitinės pokyčiai ištrauks iš šešėlio milijonus, bet vežėjai prieštaravo ir tam.
Yra plačiai žinoma, kad Lenkija yra viena iš Europos lyderių kelių ir geležinkelių transporto srityje. Skaičiuojama, kad transporto sektorius generuoja iki 5 proc. Lenkijos nacionalinių pajamų. Nenuostabu, kad kiekvienais metais susidomėjimas TSL (transporto, laivybos ir logistikos) pramone Lenkijoje auga. Geriausias to įrodymas yra tarptautinės transporto ir logistikos mugės, kuri buvo pirmą kartą organizuota 2013 metais Varšuvoje, sėkmė.
Tarptautiniais maršrutais keliaujantys Lietuvos vežėjai turi išskirtines sąlygas. Jie gali įsivežti didesnius kiekius pigesnių degalų iš trečiųjų šalių, taip savotiškai mulkindami visus Lietuvos mokesčių mokėtojus, degalų prekybos tinklus, mokančius mokesčius į valstybės biudžetą, ir sudarydami nelygias konkurencines sąlygas vietos vežėjams, kasdien gabenantiems keleivius ar distribucinius krovinius.
